Romualdas Cukuras plepys - statau namą

Vonios lubos

2012-01-27T13:18:00.002+02:00

Kažkur komentaruose radau pastabų, kad interjerą reikia pradėti nuo lubų, o ne nuo grindų :)

Lubų pas mane yra tikrai daug (~140 kv. m). Įrengynėti vienam - turbūt tai taptų amžiaus statybos. Samdytis žmones yra labai viliojantis variantas, tačiau sąrašo viršuje esantis vandens gręžinys labai pakoregavo planus.

Ieškojau pigaus ir lengvo varianto. Lengvo, kad galėčiau atlikti vienas pats, be specialios įrangos, vakarais skirdamas po nedaug laiko. Lengvo, kad nereiktų daug vargti apdirbant iki galutinio vaizdo (glaistymas, lyginimas, dažymas). Taip jau nutiko, kad į akiratį papuolė plastikinių lubų variantas. Žinau, kad tai gali atrodyti "per pigu", atgyvena ir kiti negražūs palyginimai. O man tai savotiškai gražu, nebus daug ašarų, jei kada teks keisti ir nebijosiu, kad kur nors atsiras įtrukimas. Vienintelio ko bijojau, kad plastikas neskleistų kenksmingų medžiagų. Tačiau buvau patikintas, kad naudojamas plastikas yra bešvinis ir nekenksmingas :) Tenka tikėti žodžiu.

Šįkart išbandžiau firmos "Lėdis" plastikinių dailylenčių lubas vonioje. Pats montavimas labai greitas ir ganėtinai nesudėtingas. Žinoma, dirbau vienas ir nuo kopėčių. Tai savotiškai apsunkina patį procesą, bet įveikti įmanoma :) Ilgiausiai užtruko karkasėlių montavimas ir lyginimas. Vistik darbas nuo kopėčių atima savo laiką ir jėgas.

Karkasėlių tvirtinimui pasinaudojau gipsinių lubų tvirtinimo elementais - varlytėmis. Prieš tai į vonios lubas buvau prisukęs "krokodilų", tačiau pasikeitus planui, teko juos išsukti ir keisti varlytėmis. O su varlytėmis labai patogu lyginti lubas ir jos duoda daugiau laisvės žeminant lubas.

Plastikinių lubų tvirtinimo profilius rekomenduotina sukti kas 30 cm. Tas reikalavimas man truputį apsunkino padėtį, kadangi vesdamas ventiliacijos gofrą ir tvirtindamas medinius karkasėlius, tarpus buvau padaręs net iki 70 cm (nežinau kur buvo mano galva tuokart). Teko suktis iš padėties ir sugalvoti kažką lietuviško :)

Sprendimas: tarp didžiųjų tarpų sukau medinius briuselius prie "krokodilų". Vietą, kurioje reikėjo sukti lubų karkasus pragrežiau skylę ir įleidau vielos gabalą, kurio vienas galas laikė lubų karkasėlius, o kitą galą laikė "varlytės" pusėlė. Tokiu būdu aš galėjau išlyginti lubas, nes visumoje sistema buvo "ant varlyčių". :)
Žinoma, prieš dėdamas karkasėlius, sudėjau papildomai vatos. Taigi, dabar vonia yra apšiltinta 30 cm akmens vatos sluoksniu. Papildomai atsirado apie 7 cm oro tarpas tarp lubų ir vatos (o tai irgi savotiška izoliacija). Kad būtų akivaizdžiai šilčiau vonioje nepastebėjau, bet ilgiau padirbus tokioje mažoje patalpoje, tikrai pasidaro karšta :)

Sumontavus pusę vonios vaizdas pasikeičia radikaliai. Vistik atsiranda kažkoks interjero elementas. Anksčiau buvo tik juodos lubos (plėvelė), o dabar lygu, švaru, gražu. Vistik norėtųsi, kad tokių dailylenčių gamintojai labiau rūpintusi produkcija. Pasigedau normalios montavimo instrukcijos (panašiai kaip Knauf). Ne video, o normalaus montavimo lapo su įvairiais sprendimais. Norėtųsi, kad perimetrinis profilis būtų labiau išdirbtas technologiškai, nes dabar jo montavimą bandžiau "atspėti" ir jis ganėtinai kvailas. Ir trečias punktas - norisi mažesnių tarpų tarp dailylenčių. Netikiu, kad neįmanoma sukurti tokio plastikiko sudūrimo, kad jis matytusi minimaliai. Reziumuojant, savo sprendimu aš patenkintas ir visiškai nesigailiu. Nes vonios jau turi švarias gražias lubas! :)

15 kW

2012-01-26T15:43:00.000+02:00

Pasididinau įvadinės elektros galią. Taip jau nutiko, kad sujungus visus prietaisus iš karto, išmeta elektros automatą. Spėju, išmeta ir dėl to, kad viena iš fazių yra apkrauta labiau nei kitos.

Manau, kad žmonės elektrifikavę kvartalą, vienu ar kitu būdu taupė ir visiems skyrė po 8 kW galios įvadus. Iš vienos pusės - to turėtų užtekti nedideliems poreikiams, iš kitos pusės - man neužtenka :) Susumavus visus prietaisus, jų bendra galia gerokai perlipa tą duotąją ribą (nesakau, kad būtinai nutiks, jog sujungsiu visus vienu kartu, bet nenoriu kaskart skaičiuoti, kiek dar galiu jungti).

Iki šiol, įvadinėje spintoje buvo C16 automatas, dabar įtaisytas C32. Kaip sužinojau iš Lesto, C32 automatas statomas nuo 15kW iki 19kW.

Pats procesas truko beveik mėnesį. Daugiausiai dėl manęs :) Bet algoritmas paprastas:
1. Nuvažiuoti į Lesto parašyti prašymą. Išduos technines sąlygas, kurios apspręs ar bus keičiamas tik automatas įvadinėje spintoje, ar bus tiesiamas naujas kabelis. Mano atveju buvo keičiamas tik automatas (labai nuskilo). Kainos apie 36 lt pirmu atveju ir beveik 5 kartus brangiau antru atveju (+ skaičiuojasi metrai nuo pastotės). Čia už 1 kW.
Techninės sąlygos išduodamos per 10 darbo dienų, man pasisekė ir jas išdavė per keletą dienų.

2. Šį punktą pakeičiau pats, diskutuodamas su Lesto vadybininke. Pasirodo į eilinių klientų pastabas jie labai reaguoja žmogiškai :) O pakeičiau dėl to, kad jis turėjo susikeisti vietomis su 3 punktu.

Pasidaryti varžų matavimus.Tiesiog pirmą kartą darydamas varžų matavimą, galvojau, kad jis daromas visiems laikams, tam kabeliui ir problemų vėliau pasididinti galią tiesiog nebus. Tačiau tvarka yra kitokia nei galvojau aš. Nesvarbu, kad kabelis tas pats, nesvarbu kad jau daryta varžų matavimai. Reikia vėl praeiti šį etapą ir mokėti pinigus. Pridavus valstybinei energetikos inspekcijai galima keliauti į Lesto.

3. Pasirašoma nauja sutartis ir išrašomas čekis už elektros galios didinimą. Kodėl nauja sutartis nežinau. Gal todėl, kad pirmoji sudaryta su VST, o ji tapo Lesto. Na, prieš vėją nepapūsiu, elektros reikia, parašus dedu ir pinigus moku :)

Naujas elektros automatas instaliuojamas per 26 d. nuo pinigų pervedimo. Pas mane jis atsirado per nepilną savaitę nuo pinigų sumokėjimo. Fantastiški greičiai!

Vandens gręžinys - I dalis

2012-01-19T13:51:00.000+02:00

Taip jau susiklostė, kad tenka daryti vandens gręžinį. Artimiausia centralizuota vandens trąsa yra už 600-800 m, todėl savom lėšom tiesti centralizuotą vandentiekį yra per brangu. Šulinys man nepasiteisino dėl vandens kokybės, lieka 2 alternatyvos: gyventi buteliuose (/statytis filtrus) arba vandens gręžinys. Pasirinkau antrąjį variantą, kadangi nepasitikėjimas šulinio vandeniu yra per didelis ir neginčyjamas.

Turiu pripažinti, kad bendrauti su gręžėjais nėra ir nebuvo lengva. Panašiai man nesisekė bendrauti su mūrininkais. Tai kažkokia atskira kasta. Panašiai kaip gydytojai :) Derėjimasis yra kažkas nerealaus arba beveik neįmanomas... Teko net bendrauti su tokiais, kurie akivaizdžiai buvo girti ir agresyvūs. Nemalonu... :)

Kadangi gręžinio gylis numatomas apie 90-110 m, pravedžiau eilinį savo konkursą. Kaip ir visur, kiekviena įmonė rasdavo po nedidelį akmenį į konkurentų daržą (...ir po gelytę tik apie save), todėl atsirušiuoti kas kur ir kodėl buvo velniškai sunku. Net dabar nesu tikras savo sprendimo užtikrintumu, bet viliuosi, kad nesigailėsiu.

Bendravau su Vimonta, Pilita, Kauno hidrogeologija ir Komprema. Paminėjau tik tas įmones, kurių atstovai buvo atvykę iki sklypo aptarti visų niuansų. Tai vienintelės įmonės, kurios bendravo kultūringai, visa kita lieka už kadro. Kainos visur daugiau mažiau vienodos. Jei kažkur pigiau pats gręžimas, tai atsilošia ant įrengimo ir atvirkščiai. Labiausiai save išgyrė Kauno hidrogeologija, taip pat, daugiausia akmenų skyrė visom kitom įmonėm. Turiu pripažinti, kad tie akmenys labai apsunkino apsisprendimą, kadangi argumentas "neatvažiuoja/neatlieka garantinio" yra gan svarus... Tačiau tai įmonė, kuri visiškai nėjo į derybas su manim. Samata detalizuojama iki transportavimo išlaidų ir laidų sujungimo. Iš vienos pusės tai gražu, iš kitos tai brangu :) Finale yra dvi įmonės: Komprema ir Kauno hidrogeologija. Sakau dvi, nes nesu 100% tikras :)

Beje, numatoma vandens kokybė yra vidutinė: padidintas geležies kiekis (jei gerai pamenu skaičius) apie 1 mg/l ir vandens kietumas apie 8. Kaimynas su tokiu vandeniu patenkintas ir nesiskundžia.

Tinkuoju vidaus sienas

2012-01-09T21:19:00.000+02:00

Ne, ne, tai ne skelbimas :)

Atsiradus šildymo sistemai ir "netikėtai" prasidėjus "žiemai" mečiau savo jėgas į vidų. Iš pradžių buvo apėmęs tingulys, todėl beveik nieko nedariau. Norėjosi pailsėti nuo visko, nes statybos savo jėgomis labai alina...

O viduje darbų darbelių nors vežimu vežk. Tačiau čia yra ir teigiamų dalykų - atsibodus vienam (ir žinoma, jo nepabaigus) darbui, galima šviežia galva kibti į kitą. Žinoma, mano didiesiems kritikams tai yra dar vienas gardus kasnelis. Bet šitaip patogu pravedinti galvą, sugalvoti naujų idėjų, prasiblaškyti.

Taigi, nukrypau nuo pagrindinės idėjos - tinkavimo. Prisipažinsiu, čia esu visiškas naujokas. Nesu tikras ar darbus darau teisingai. Bet eilinį kartą - rezultatu aš patenkintas. Tinkuoju Rotband gipsiniu tinku. Prieš tai sieną nugruntuoju, užsidedu tinkavimo profiliukus ir prabėgus laikui - tinkuoju. Pirmieji žingsniai slenka labai lėtai. Vis dar nemoku greitai tinko užmesti ant sienos, dar neįgudau teisingai užmaišyti patį tinką taip, kad košės tirštumas tiktų iš pirmo karto :) Jei nedings užsidegimas, aš tai išmoksiu, juk prieš akis laukia daug daug kvadratų... Beje, tinko storis varijuoja nuo 10 mm iki 6 mm.

Po visko manęs laukia sienos špakliavimas ir tobulinimas, t.y. visiškas paruošimas dažymui. Bet dabar daugėja baltos spalvos, uždengiamos pilkos plytos.

Kitas darbas, elektros laidų sutvarkymas. Vedžiodamas laidus nebuvau tikras kur yra jų galutinė vieta, todėl laidus vesdavau su tam tikra atsarga. Dabar, jau tvarkydamas sienas ir susidaręs tikrąjį vaizdą, kas kur turi būti, laidus narplioju ir tvirtinu į jų galutinę vietą.

Kitas mano paties susikurtas galvosūkis rozetės ir lempų jungikliai. Aš griežtai prieš gręžti sienas. Priežasties nėra, tiesiog toks įsitikinimas ir nusistatymas. Todėl tenką ieškoti idėjų ir sprendimų. Neseniai sugalvojau būdą, daryti name nišas ir kolonas. Interjero kataloguose toks vaizdas atrodo nerealiai, kaip man gausis parodys laikas. Bet kuriuo atveju, jei vaizdo nepataisys kibiriukas dažų ir teptukas, teks ieškoti kito sprendimo :)

Kitų kolonų ir nišų dar nespėjau įgyvendint, dėl apsigyvenusio tingulio. Kol tinkavimas neatsibodo, tai yra darbų eilėje ir mano galvoje :))

Šildymo išlaidos - gruodis

2012-01-05T11:26:00.001+02:00

Gruodžio mėnesio šildymo kaštai:
Šilumos siurblys dirbo 236 val. ( x 1.68 kW) = 396.48 kW [178.42 Lt]
Cirkuliacinis siurblys gręžiniui: 241 val. ( x 0.06 kW) = 14.46 kW [6.51 Lt]
Cirkuliacinis siurblys šildymo sistemai: 504 val. (x 0.038 kW) = 19.152 kW [8.62 Lt]

Viso: 193.55 Lt.

Priminsiu: šildomas plotas ~122-126 kvadratai, kambarių oro temperatūra apie 21 laipsnį, grindų 24-26 laipsniai.
Deja, namas dar nėra galutinai izoliuotas, todėl išlaidos ateity turi mažėti :)

Kai užverčiamas senas ir atverčiamas naujas puslapis

2011-12-19T11:32:00.001+02:00

Senokai nerašiau. Gėda. Bet, kad para turi tik 24h, o man, kaip studentui, vis pritrūksta to laiko :)
Įrašas turėtų labiau vadintis "katilinės aprišimas", tačiau norėjau kažkaip jį pažymėti kitaip. Būsiu paslaptingas :)

Kai "atvažiavo" katilinės įranga, viskas atrodė vat taip (chaosas ir netvarka mano palydovai):

Hidroforo talpa (80l):

Ir visa tai dabar sudėta ir pajungta. Montavimo pabaigoje beveik jau žinojau pusės jų pavadinimus. Žinoma, jei dabar būčiau užklaustas, sugebėčiau parodyti protingas akis, kaip studentas ir tylėčiau, kaip auksinė žuvelė :)

Katilinės aprišimas yra kažkokia magija. Tai vienas brangiausių namo elementų ir vienas mažiausiai suvokiamų. Aš asmeniškai nesirįžau to daryti pats, turbūt būčiau užtrukęs visą žiemą, o laiko tam aš nebeturėjau. Katilinės aprišimas užtruko (laiko prasme) savaitę ir 1 dieną. Planavimas ir daiktų supirkimas atėmė didžiausią laiko dalį. Manau, turint tikrai gerą planą įmanoma viską pasidaryti 2-3 dienų laikotarpyje. Bet, kaip minėjau anksčiau, čia visiškai aš nesikišau, neturėjau net nuomonės bet kokiu klausimu. Santechnika man yra nesuvokiama :)

Visas aprišimas vyko nuosekliai, t.y. nebuvo taip, kad būtų pajungta tik viena dalis, ji paleista, po to kita. Viskas katilinėje persipynė ir yra priklausoma vienas nuo kito. Šilumos siurblys nėra pajungtas iki galo, kol nėra pajungta vidinė sistema, o vidinė sistema nėra sutvarkyta, kol nėra vandentiekio. Darbų eiga buvo atliekama po puse - pusė šilumos siurblio, pusė vidinės sistemos ir tada vandentiekis. Ir paskutinę dieną viskas užbaigiama iškarto. :)

Vandentiekis. Pas mane buvo tik įvadinis vamzdis, kurį reikėjo sutvarkyti ir pajungti į vidinę sistemą. Vandentiekis - hidroforo talpos, slėgio relės ir įvadinio vamzdžio sujungimas į vandentiekio kolektorių. Kai rašau, tai atrodo taip paprasta. Kai mačiau kaip tai daroma - kažkoks kosmosas :) Kai pajutau bėgantį vandenį iš čiaupo - buvau euforijoj :)

Kai paleido hidroforą, gavau vertingą pamoką. Visą gyvenimą santechniką sujungdavau su pakūlomis. Bet šįkart nusprendžiau eiti modernesniu būdu ir nusipirkau specialią juostelę. Žinoma, kaip ja naudotis nežinojau, todėl dariau savo galva. O savo galva sriegius apvyniodavau po 1 kartą. Taip lengvai ir taupiai, nepersistengiant. Reziumuojant, kai paleido hidroforą name, kiek buvo atvirų vietų, tiek buvo dušo šaltinių :) Teko labai skubiai visus mechanizmus persukti su pakūlomis. Visa laimė, kad namas vieno aukšto ir mechanizmų nėra daug.

Civilizacija ir laimės šaltinis:

Su vandeniu buvo ir daugiau džiaugsmų. Po 2 dienų susiraitė automatinio nuorintojo gumelė ir visas vanduo, buvęs talpoje, atsidūrė katilinėje, betone. Visa laimė, kad tą akimirką buvo išjungtas pagrindinis siurblys. Būčiau skendęs :) Betoną džiovinau visą savaitę, dar ir dabar džiovinu.

Išsityriau vandenį su popieriniu vandens testu, kuris nustatinėja nitratų ir nitritų kiekį. Kai atsiras laiko, būtinai pasidarysiu rimtesnį vandens tyrimą laboratorijoje, būtinai!. O dabar, popieriniai testukai rodė 0:0.

Šildymas. Turiu pabrėžti, kad kai pajungė šildymą, namas buvo visiškai atvėsęs. Man nebebuvo laiko žaisti su "buržuika", todėl namas, sienos buvo jau pradėjusios skleisti nemalonų šaltį. Tik paleidus siurblį, jis dirbo 3 val. Šiluma iš grindų pradėjo šiek tiek jaustis po geros valandos, jauki šiluma name nusistovėjo po paros, o po 2 parų jau buvo per karšta (buvo įjungta grindų džiovinimo programa). Akumuliacinėj talpoj vandens temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30 laipsnių. Tiksliai dar nesugebėjau prigauti momentų, kada ir kodėl taip vyksta, todėl rašau abstrakčiai.

Katilinės vaizdas beveik pabaigoje:

Skaičiai. Dabar namie yra 20-21 laipsnių šilumos. Esu įsigijęs nuotolinį termometrą, todėl galiu skaičių pasakyti ir daugiau. Iki šiol gyvenau bute, todėl turiu su kuo lyginti :))

Oro temperatūra: name 21, bute 21.
Sienų temperatūra: namie (21 minus 0.2-0.3 laipsniai), bute (21 minus 5 laipsniai).
Langų remai: namie apie 17, bute apie 10-13.

Deja, turiu skaitytojus nuliūdinti dėl elektros sąnaudų. Sujungus visus buitinius prietaisus, negaliu pasakyti tiksliai. Dabar per parą "išdeginu" 30-40 kW elektros energijos. Bet čia yra virtuvė + boileris + šilumos siurblys + buitis :) Šilumos siurblys per 7 paras dirbo apie 80 val., elektrinis tenas 3 (pirmoji para). Galima skaičiuoti taip: šilumos siurblys valgo 1.68 kW, tenas 4.5 kW.

Kol buvo montuojama katilinė, aš žaidžiau su vienu iš kambarių. Jam dar trūko daug dalykų iki pilnos laimės, bet norėjosi užbaigti bent esminius: pagyvinti sienas, uždengti lubas plėvele ir susidėti grindis. Grindis dėjau vien todėl, kad atsirastų jaukumas vaikštant, nes vaikščiojimas betonu šito neprideda :)

Sienas "jaukinau" su rotband tinku. Kaip tikras statybininkas viską dariau pirmiau, o tik po to skaičiau instrukciją. Kadangi buvau toks "protingas", tinkavimas gavosi plonuoju būdu, pavasarį tepsiu gruntą ir storesnį tinko sluoksnį.

Sienos pasidarė žiauriai jaukios. Tokios "dvasiškos", šiltos. Ir balta spalva gyvina patį kambarį, ypač tokiomis darganotomis dienomis. Aišku, jei būčiau perfekcionistas, sienas reiktų truputį pašveisti ir tik tada dažyti.

Lubų užbaigimas vyko sklandžiai ir greitai. Šįkart klojau permatomą plėvelę ir iškart suvokiau savo klaidą visur kitur. Per permatomą plėvelę žymiai lengviau tvirtinti lubas, nes matai kur. Kai klojau juodą, apie tai paprasčiausiai nepagalvojau :)

Atostogos kurorte

2011-11-25T20:56:00.000+02:00

Taip.., atostogos, "kurortas", smėlis, saulė ir šiluma. Ko dar trūksta?

Melagių melagis. Šitaip turėčiau pradėti šitą įrašą :) Praeitą kartą džiaugiausi, kad vonioje nebebus darbų (be apdailos), tačiau gerai išmiegojęs ir pailsėjęs suvokiau, kad turiu kažkaip įtvirtinti vonios čiaupo mechanizmus ir vamzdžius. Ech... Ir tiesa, namas ne kurortas, bet atostogos beveik kaip ant smėlio, tik tas smėlis yra dulkės :))

Vonios užbaigimas vyko beveik sklandžiai. Truputį užtrukau planuodamas darbus ir deliodamas savo galvosūkį, bet susiėmiau ir padariau tai :) Aišku, sprendimą dariau visiškai nestandartišką ir galbūt keistą, bet kad pusę namo mano yra statyta eksperimento būdu, viena maža siena nieko nepakeis :)

Nepastebėjau, tačiau betonuojant grindis, čiaupo vamzdžiai truputį pasistūmė. Tas truputį - nuo sienos apie 8 cm. Galvojau įvairius variantus: nuo kolonos ties vamzdžiais, iki pilnos sienos atitraukimo. Pasirinkau tokį tarpinį - atitraukiau sieną iki palangės, o viršų tinkuosiu.

Atitraukimas vyko "mišraine" - dėjau gulsčius 3 cm pagaliukus ir ant jų sukau 5 cm profilį. Nedariau visko vien iš medžio, kadangi medis nėra idealiai lygus, nuo netinkamos priežiūros pasiraitęs, o ir jo kalibravimas toks labiau žodinis nei realus. Tiesa, susukęs profilius suvokiau, kad niekaip nepasidarysiu palangės be papildomų profilių arba medžio. Kadangi profilių nebeturėjau, ieškojau lygiausio medžio gabaliuko :)

Sieną papildomai šiltinau 3 cm polistirolo gabalais. Norėjau dėti vatą, bet pabijojau, kad gali būti per daug 8 cm ir gali pradėti drėgti siena. Tolumoje šviečianti Paroc plėvelė yra dalis tylaus eksperimento :)

Palangę dariau iš gipso. Vėliau jei sugalvosiu klijuosiu plyteles, bet pagrindas išliks gipso plokštė.

Kadangi mano blokeliai ganėtinai siauri, o langų rėmai stori, tai su tokiu praplatinimu palangę sugebėjau išplėsti iki nepilnų 20 cm. Šampūno buteliukas tikrai tilps :)

Rezultatu aš esu labai patenkintas. Tai vienintelis darbas, prie kurio krapsčiausi gerą pusdienį ir dar rezultatą sugebu įžvelgti.

Dar vonioje atsirado sifonas skalbimo mašinai. Net neįsivaizdavau kad toks daiktas egzistuoja. Galvojau įleisiu išleidimo vamzdį į kanalizacijos ertmę ir kaip nors apkamšysiu, kad smarvė neitų atgal. Bet pasirodo yra labiau standartizuotas būdas.

Trečias gipso lopinėlis skirtas paslėpti skylę sienoje. O skylė atsirado dėl to, kad nesugebėjau apskaičiuoti kanalizacijos vamzdžio būvimo vietos :) Sienos patraukti nenorėjau, o vamzdio nebegalėjau :) Bet aš čia gražiai užmaskuosiu dėdamas apdailą. Net nesimatys.

O toliau darbai kurių progreso neįmanoma nusakyti - beveik baigta namo elektrifikacija. Keistai atrodo kai žvelgiu į laidų krūvą, bet kai pradedu lankstyti pirštus, vistiek visų jų reikia:

Dėl tvarkos kritikos nepriimu! Tai dar nebaigtas darbas :) Namui suvartojau 150 m 2.5mm ir apie 70m 1.5mm laidų. Niekaip nesuvokiu, kaip žmonės sugeba suvartoti kilometrais...

Ir paskutinis darbelis - paskutinio kambario stogo šiltinimas. Turėjau vienintelį kambarį neužbaigtą, kuriame reikia uždengti vatą ir užkloti plėvelę. Darbas įpūsėtas, bet bus greitai baigtas. Kažkaip įgudau tai daryti greičiau ir su mažais blaškymaisis:

Pirmyn!

2011-11-20T22:52:00.000+02:00

Negaliu apsakyti džiaugsmo, kurį pasiekiau per šią savaitę, o ypač savaitgalį. Vėl pavyko prikalbinti Tėtį atvykti man pagelbėti, pasistūmėti darbų fronte. Dideliuose planuose buvo sukilnoti visur gipsą, kur vienam būtų buvę be galo sunku ir lėtai, o štai 4 rankos - kažkas nerealaus :) Iš tikrųjų darbas dviese einasi daugiau nei dvigubai sparčiau - kol vienas suka gipso plokštę, kitas gali paruošti naują lapą, apie fizinę jėgą nėra net kalbos. Dviese prikelti lapą, prilaikyti - akimirkų klausimas :)

Pasiektas rezultatas - vonioje ir virtuvėje bereikia prisukti lubas. Šie kambariai, bent jau šiais metais turėtų būti nebeliečiami - darbų frontas persikelia į kitus kambarius. O kol kas rezultatas:

Iš tikrųjų, nuotraukose to progreso neįžvelgsi, tačiau gyvai ir širdyje tai kaip pavasaris. Beje, sutvirtinus 2 pertvaras statmenai, siena pasidare akivaizdžiai stipresnė. Tačiau, net po 2 sluoksnių negaliu teigti, kad siena yra tokia pat kaip mūrine. Vistiek, gipso siena yra gipso siena :) (Bet nesigailiu pasirinkęs tokį variantą).

Per savaitgalį atsirado naujas, labai lauktas dalykas namie - vonia! Belieka išsirinkti maišytuvą ir pajungti į bendrą kanalizaciją ir vonia bus paruošta savo paskirčiai :)

Mažytis progresas

2011-11-13T19:05:00.000+02:00

Kiekvieną dieną su dideliu optimizmu kimbu į suplanuotus darbus ir vakare, vis dar nenusivylęs, stebiu, kaip mažyčiais žingsneliais pasistumiu link užsibrėžto finišo.

Pradėjau sukti antrą sluoksnį gipso vonioje. Be šito sluoksnio negaliu užbaigti vienos pertvaros, o be pertvaros negaliu užbaigti vonios. O vonios užbaigimo mirtinai reikia. Tik prisukus dalį antro sluoksnio susidaro įspūdis, kad tikrai siena tvirtesnė ir stabilesnė. Tačiau aš tai linkęs nurašyti į psichologinį įsitikinimą :) Tikrąjį tašką tuo klausimu dėsiu, kai griežtai galėsiu palyginti 2 sienas, kurios bus skirtingų sluoksnių.

Tiesa, antrą sluoksnį pradėjau su gulsčiu gipso lapu. Užbaigsiu su vertikaliu. Mano galva, taip sutaupysiu siūlių klausimu.

Pradėjau konstruoti virtuvės pertvarą. Kadangi tuo klausimu jau esu pažengęs (pats įsivertinau :) ), pertvaros montavimas užtruko kokius 4 kartus greičiau. Šįkart profilių tarpusavyje netvirtinau papildomais varžtukais, jie buvo sutvirtinti sukant gipsą prie jų.

Iki virtuvės primytivaus užbaigimo trūkstą užbaigti šią pertvarą antru gipso sluoksniu. Keleta vakarų ir čia dėsiu tašką...

Kitas mane labai kamavęs klausimas elektros įvado dėžutė. Pačioje pradžioje pirkau pačią primytiviausią, bele atlaikytų kruviniausius statybos etapus. Aišku buvo visko ir finale dežutė buvo keistai sukrypus, suskilus, bijojau net į ją pažvelgti, kad koks laidas nešokteltų lauk. Vaizdas aiškus :) Šįkart nusipirkau Hager dėžutę. Vaizdas visai kitoks.

Tiesa, dar negaliu pasigirti, kad dėžutė surinkta tobulai. Dar kažko trūksta iki to vaizdo, kai laidai suvedžioti logiškai, tvarkingai, taisyklingai. Dabar tik sukeičiau dėžutes vietomis, bet šita bus laikinai visada. Žodžiu, čia dar palieku sau vietos tobulėti :)

Darbai darbeliai

2011-11-06T20:20:00.000+02:00

Žiauriai greit bėga laikas. Kad labai atsilieku nuo savo darbų grafiko net nereikia sakyti. Pagal mano stebuklingą planą, aš jau seniai turėčiau būt viską užbaigęs. Bet yra kaip yra :)

Iš tiesų nemoku planuoti darbų atlikimo tvarkos. Pradedu daryti vieną darbą, tuoj suvokiu, kad negaliu jo užbaigti nepadaręs kokios nors smulkmenos. Gerai jei šitai suvokiu pradžioje, o būna, kad tenka grįžti gerokai atgal, net labai gerokai. Pavyzdžiui gipso pertvara ties kolektoriumi, kadangi galva pakankamai kiaura, gipsą nuimti teko 2 kartus :) Vis pamiršdavau kokią smulkmeną, kuri svarbi sienai ir neįmanoma prieiti iš kitos pusės. Kitas pavyzdys, laidų vedžiojimas. Atrodo toks paprastas dalykas, o man sumąstyti, kaip padaryti skylę profilyje užtruko 4 dienas (4 bandymai), kol galų gale radau reikiamo diametro karūną... Gręžti tenka ties pertvaros kampais, ar kai prasilenkia H įpjovos aukščiai ant profilio. Turbūt reiktų atostogų, kad galva prasivėdintų nuo statybinių darbų.

Iš tiesų, progresu pasigirti negaliu. Atlikta daug smulkių darbų, kurių bendrame kontekste net nesijaučia. Pagaliau pasidariau apšvietimą katilinėje ir vonioje. Kaip man jo trūko! Iki pilnos laimės, man reikia atsivesti apšvietimą į paskutinį kambarį ir koridorių. Tiesa, koridoriuje net neplanavau jo daryti, tačiau darbas naktimis parodė, kad jis ten neišvengiamai reikalingas. Galvoju statyti LED ar panašius žibintukus, tačiau turiu labai mažai informacijos tuo klausimu :)

Kitas didelis darbas: gipso katilines-vonios pertvaros I sluoksnio užbaigimas. Su tam tikrais nuostoliais ir karčiais žodžiais aš tai įveikiau. Vienas pats. Didžiuojuosi savimi ir džiaugiuosi progresu :) Šiandien šią sieną su turimais resursais nuglaisčiau (tarpus tarp gipso), beveik paruošiau antram sluoksniui. Tik dar nesugalvojau, kaip dėti antrą sluoksnį, kad persidengtų horizontali siūlė (siena aukštėja nuo 2,8m iki 3,4m; lapo aukštis 2,6m)... Beje, glaisčiau su PRO.TAK. Neturiu patirties su tais glaistais, bet šitas žiauriai patiko. Labai lengvai dirbosi, aišku su mišiniu negalima maltis kaip su arbatos puodeliu, stingsta tikrai greitai. Bet rezultatu aš patenkintas.

Beje, glaisčiau ten kur pasiekė ranka :) Labai tingėjau stumdytis pastoliukus :)

Ir paskutinė naujiena - ventiliacija vonioje. Pasirodo toks paprastas dalykas negali būti išsprendžiamas paprastai :) Pas mane rekuperatoriaus nebus (net nesu tikras, ar jis jungiasi į vonios kambarį). Kol kas, mano konservatoriškas požiūris žiūri net labai neigiamai į jį. Todėl ieškojau tradicinio varianto - ventiliatoriaus. Pas mane ventiliacinė gofra yra įmontuota vonios viduryje ir keliauja stogu horizontaliai į lauką (nenorėjau drąskyti stogo). Gofra truputį sukraipoma, kad prisitaikytų prie paviršiaus nelygumų ir išeitų į lauką. Gofros ilgis 3 m (+/-). Su tokiais parametrais, galimas (bet negarantuotinas) daiktas, kad paprastas ventiliatorius gali nesusitvarkyti. Paprasčiausiai atsiradus didesniems slėgio skirtumams, jis gali drąskytis vietoje. Papildomai reikia paminėti, kad dabartinis pasaulis eina link to, kad ventiliatorius turi dirbti Nuolat, o ne tik kai žmogus būna vonioje. Taigi, po kelių diskusijų, aš pasidaviau įtikinėjimams, kad man reikalingas ventiliatorius, kuris sugeba sukurti pakankamai aukštą slėgį, kuris naudoja mažai elektros energijos ir kurio ištraukiamas oro kiekis yra ganėtinai neaukštas (dėl nuolatinės veiklos). Šio etapo nugalėtojas Vort Notus ventiliatorius.

Tiesa, turiu paminėti, kad ventiliacijos gofros pirktos "Seniuose" neatlaikė laiko išbandymų ir buvo pakeistos daug kokybiškėsnėmis gofromis "Semiflex". Vien pačiupinėjus abu daiktus susidaro visai kitoks įspūdis. Beje, tokia pat gofra stovi mano "buržuikėje".

Grybas

2011-10-31T17:29:00.000+02:00

Pripažinkit, šis ruduo pasakiškas! Oras nuostabus, derlius stebuklingas. Pavyko rasti ypatingą grybą, tiesa, kolkas jis bevardis. Gal kas iš skaitytojų sugebės atpažinti ir įvardinti šį gamtos kūrinėlį.

Pertvaros - pirmoji serija

2011-10-17T15:11:00.000+03:00

Nuostabiai darbingas ir šiltas, ir pilnas nuotykių savaitgalis! Teko pajusti žemės gravitacijos jėgą. Tai berods jau 3-ias kartas, tačiau pirmas kai betonas po kojomis...

Nors name jau nebebėra šilta, bet užkūrus "buržuiką" nusistovi tokia jauki šiluma, kad norisi kaip katinui sedėti ir mėgautis, o ne darbuotis. Deja, tokią prabangą galėsiu išnaudoti vėliau. Šį savaitgalį sulaukiau nuostabios Tėčio pagalbos, todėl nebuvo kada sedėti ramiai. Kadangi rankų porų padvigubėjo, galėjau daryti darbus, kurių vienas pats niekaip nesugebėčiau nuveikti. Labai norėjau pasidaryti visas pertvarines sienas, uždėti gipsus, bent jau tiek, kad išryškėtų kambarių kontūrai ir atsirastų erdvių suvokimai. Taip pat, atsiradus pertvarom, jau galiu išvedžioti elektros laidus, įžengti į naują erą :) Fantastika!

Pirmąją dieną susisukom visur karkasus. Sienas dariau iki pat stogo, o ne atremiamas į lubas. Konsultavaus su Knauf atstovais ir jie rekomendavo pasirinkti būtėnt tokį sprendimo būdą. Taip pat dokumentacijoje minima, kad tokiu būdu aš laimiu šiek tiek garso izoliacijos. Lubos pas mane yra tiesiogiai su stogu ("mansardinės"), jos nėra horizontalios, todėl kai kur teko nupjauti profiliukus, kai kur smarkiai prailginti. Prailginimui naudojau tuos pačius CW profilius užnertus vienas ant kito ir susuktus sraigtais (na, neturėjau kniedžių aparato :) ).

Kitą dieną buvo lėtesnis darbų tempas. Buvo daugiau diskusijų ir apmąstymų, nei darbų :) Vistik, reikia nuspręsti kur sienos baigsis ir kur prasidės durys. Vidines, pertvarines sienas darau visiškai kitaip nei pažymėta projekte, todėl priimami sprendimai turi būti gerai apsvarstomi. Taip pat užtruko sprendimo ieškojimas - kaip gražiai apipavidalinti ("įpaišyti į sieną") mano kolektorinę dėžę.

Spintą paslėpiau sienoje tokiu pat principu, kaip ir durų angą, skirtumas tik tas, kad dežė "nesitrankys" ir bus apgaubta gipso plokšte. Aišku, dėžė yra keliais centimetrais platesnė nei siena, teks čia kažką meniško sugalvoti veliau. Na, nepavyksta man tokias smulkmenas suplanuoti iki galo. Nėra patirties :)

Kitas kolektorius bus tiesiog tvirtinamas prie gipso sienos. Tik iš kitos pusės įdėsiu kokį medinį profiliuką, dėl atsargos, dėl tvirtumo:

Kadangi nespėjau dar lubas iškloti plėvele, teko atpjauti tokius gabalus plėveles ir juos prispausti pertvarine siena. Pagrindinė plėvele eis ant viršaus ir bus priklijuota prie pat sienos, šitos plėvelės pagalba.

Darbai darbeliai

2011-10-11T22:40:00.001+03:00

Senokai berašiau. Tikrai kaltas. Prisipažinsiu, darbų milijonai, o jie atliekami ypatingai lėtai. Tikrai nepavargau ir optimizmo nepritrūkau, tiesiog fiziškai nebespėju būti visur.

Po grindų liejimo buvo atokvėpio savaitė. Atokvėpio, nes nieko nedariau name, tačiau planai planus vijo.

Turbūt jausmą, žengus pirmuosius žingsnius name, ant Savų Grindų galima palyginti tik su jausmu, kurį patyrė pirmasis astronautas žengęs menulio paviršiumi :) Viskas kitaip. Žemė stabili, švari. Lubos arčiau. Pagaliau gali pajusti langų aukštį, palangių aukštį, patalpą. Man tai kažkas panašaus kai pradėjo kelti sienas :) Sąžiningai nieko sunkaus nedėjau ant grindų visą savaitę, kol grindys pasieks tą projektinį stiprumą. Kokia tai buvo ilga savaitė!

Kadangi žiema lipa ant nosies ir, kad ji neužpultų manęs "netikėtai", ieškojau kuo šildyti patalpas tol, kol atkeliaus tikrasis šildymo aparatas. Ieškojau pigios ar net labai pigios alternatyvos. Tiesiog nenorėjau daug investuoti, o ir baimė būti apvogtam dar nėra dingusi. "Buržuikos" paieškos truko dvi dienas, nuleidau rankas. Arba daiktas per brangus, arba jo nėra. Tuomėt į galvą šovė kvaila, bet ideali mintis - pasigaminti pačiam. Iš karto sakau - aš su metalu nemoku dirbti, neturiu tam mąstymo ir įrankių. Tai ne mano stichija :) Bet sumąsčiau, kad "buržuikos" korpusą puikiai atstos metalinė bačka. Kelių minučių paieškos ir radau pigią metalinę bačką. Tikrą kaminą (dūmtraukį) taip pat bijojau pirkti, todėl jam alternatyvą suradau gofruota ventiliacijos vamzdį, kuris atlaiko aukštas temperatūras. Bačkoje išsipjoviau skylę kaminui, skylę durelėms. Dūmtraukį tik priglaudžiau prie skylės ir apdėjau šlapiu moliu - sprendimas idealus. Pirmasis kūrimas buvo didžiulė klaida... :) Bačkoje buvo laikytas dyzelinas ir ant bačkos dugno jo buvo geras puslitris. Kas dėjosi palieku skaitytojo fantazijai, bet pasakysiu tik tiek, kad kaminas ir dūmtraukis susidorojo puikiai. Tik aš vienas buvau ištiktas panikos :))
Šitaip atrodo mano "buržuika":

Dabar name stovi gan vėsus pastovus oras. Per parą nukrenta apie 1 laipsnį. T.y. tik išliejus grindis sukilo iki 18 laipsnių ir po to pastoviai krito iki dabartinių 12-11. Užkaitinus "buržuiką", patalpoje stovi "skani" 16 laipsnių darbinė temperatūra :) Labai džiaugiuosi kamino trauka. Girdėjau minčių, kad 5 metrų kaminas trauka negali pasigirti, tačiau kai kuriu "buržuiką", malkas tenka "pririšti", kad per kaminą kartu su dūmu neiškeliautų :)))

Po buržuikos gaminimo mečiausi prie stogo šiltinimo darbų. Nebuvau užbaigęs, nes pavasarį pradėjau fasado šiltinimo darbus, o vėliau netekau ir vatos. Teko užsakyti naują partiją. Dabar baigiu šiltinti tarpus tarp gegnių ir pradedu palengva šiltinti tarpą tarp skersinukų.

Darbas vyksta su 5 cm vata ir jis velniškai šlykštus. Jei 10 cm vata tarp gegnių stovi ten kur ją palieki, tai 5 cm vata labai noriai grįžta ten, iš kur ją paėmei. Dabar tenka žaisti rišant ją su šniūru. Darbas paprastas: su galva prilaikai vatą, su rankom riši šniūrą. Tempus įsivaizduokit patys :)

Palengva pradėjau tiesti plėvelę ant stogo. Kitaip vadinama garo izoliacijos plėvelė. Radau internete minčių, kad juoda netinka, nes ji ne ilgaamžė, pagaminta iš kitokių medžiagų ir pan. Atvirai sakau - surizikavau :) Turėjau didžiąją dalį likučių juodos plėvelės. Mesti lauk nesinori, klausytis marketingo irgi baisu. Ėmiau ir padariau eksperimentą.

Pasirodo vietovė, kur stovi namas gali turėti internetą! Šita naujiena - kaip mana iš dangaus. Todėl, ilgai nelaukdamas ir be ceremonijų įsivedžiau internetą. Trumpai ir drūtai :)

O kita naujiena tik iš nuotraukos:

Namas dėl daugybės priežasčių nebus konservuojamas. Statybos yra tęsiamos ir bus tęsiamos, tiesiog įrašai truputį vėluos. Trūksta man rankų :)

Grindys

2011-09-20T20:39:00.003+03:00

Pasitaikė audringa savaitė. Darbai darbus vijo. Ir pagaliau rezultatai, kurių laukiau visą vasarą - grindys! Bet apie viską iš eilės.

Visą vasarą dėliojau savo planus, kaip "gaminsiu" savo šildymo sistemą, kaip tai yra paprasta ir greita :) Atėjus tam momentui, planus užsimaniau keisti, vistik vienam žmogui tai per sudėtinga užduotis. Akis pravėrė bandymai prasivedžioti vandentiekį ir kai pakilnojau 500 m vamzdukų ruloną. Kažkoks kosmosas. Taip ir nesupratau, iš kur pas mane buvo pavasarį jėgų, tą ruloną tampyti iš vieno kampo į kitą :) Užtat man labai pasisekė ir man rekomendavo gerai dirbantį santechniką. Keletą savaičių truko derybos, bendrų minčių ir laiko paieškos. Jis sugebėjo mane įtikinti, kad mano grindinio šildymo planas yra truputį brokuotas ir kad nerizikuočiau daryti kontūrų, viršyjančių 100 metrų. Įtikino logiškais argumentais. Nenorėjau rizikuoti, nes tai yra nelabai ardomas ir lengvai taisomas daiktas. Taigi, paprašiau jo, kad išvedžiotų vamzdžius pagal jo rekomenduotas normas.
Kadangi visą grindinio šildymo sistemą aš jau buvau supirkęs anksčiau, man tereikėjo darbo jėgos. Žinoma, beklojant vamzdyną išaiškėjo mano pirkinio trūkumų. Visų pirma, pirkinys buvo darytas pagal projektą. O ten, kontūrų ilgiai kitokie (>110m), juos teko skaldyti, atsirado papildomų kontūrų, kurių negalėjo padengti turimas kolektorius. Teko pirkti atskirą šaką, kurią gražiai prijungė prie senojo kolektoriaus. Kitas mane nustebinęs dalykas - vamzdukų kiekis. Naktiniai skaičiavimai man rodė, kad max pritrūksiu 40 m, o pritrūkau lygiai 180 m. Pritrūkau, nes vamzdukus vedžiojo tankiau prie išorinių sienų ir prie didžiųjų langų. Atrodo smulkmena, o teko spręsti greitai, čia ir dabar.

Vamzdukai. Sunaudojau 880 m, 122 kv. namui. Vamzdukai WAVIN(700m) ir TECE (180m), be aliuminio folijos. Iš pradžių santechnikas bijojo juos vedžioti, net bandė atsisakyti, bet darbo pabaigoje sakė, kad nuo šiol vedžios tik tokius. Labai patiko lengvas lankstymas, nereikalaujantis papildomų įrankių. Kaip trūkumą paminėjo, kad su aliuminiu vamzduką palenki ir jis lieka, o šie grįžta į savo tiesumą. Darbo tempai panašūs. Tiesa, šių vamzdukų sienelės storis ne 2mm, o 1,8mm.

Atsiminimui padariau daugybę nuotraukų, tik nežinau ar jos atneš naudos, betonuotojai galėjo ir turėjo dalį vamzdukų vietų pakeisti, todėl nepataikyti gręžiant bus labai sunku :) Dalis atsiminimų (sprendimo būdų), prieš tęsiant minčių dėstymą:

Vonia (kairėje apačioje klozeto apėjimas):

Kambarys su 2 kontūrais:

Koridorius (čia beveik visame plote išvedžiota 10-15 cm tarpais), vamzdukai jau TECE, ne WAVIN:

Prisiskaičiau teoriškai, kad deformacinėse siūlėse turi dėtis tokios apsaugos, aišku mane ramino, kad taip niekas nedaro, bet daiktas nupirktas, lai būna:

Vitrininių langų sprendimas. Čia vamzdukai beveik vienas prie kito. Apačioje jų 4 cm neoporo plokštė, virš jų bus šiek tiek plonesnis betono sluoksnis, dėl neoporo:

Kolektoriaus guolis. Kadangi kolektorius bus karsčiausia vieta, dalį žiedų izoliavau. Taip rekomendavo daryti, kad nebūtų diskomforto vaikštant grindimis. Pats kolektorius stovės katilinėje, bus kaip 1 didelis radiatorius. Katilinėje vamzdukų nevedžiojau.

Vamzdukus vedžiojo beveik 2 dienas. Dar pusdienį užtruko nukarpyti užtraukiamus diržiukus (kad betonuotojai nesikeiktų) ir atliktų hidraulinį bandymą. Vėlgi, aš prisiskaičiau, kad betonuojant sistema turi būti pripildyta slėgio, (nors man sakė, kad niekas taip nedaro) aš dėl ramybės paprašiau ją užpildyti. Sistema buvo užpildyta 5 bar slėgiu. Pačiam WAVIN puslapyje daug skirtingos informacijos, aš pasirinkau aukso viduriuką :) Beje, prie to pačio buvo padarytas vandentiekio hidraulinis bandymas ir man patvirtino, kad užpresavau sistemą gerai.

Kaip labai teigiamą dalyką paminėjo, jog 500m rulonas labai taupo vamzdukus, nes 200 rulonai palieka daug 40-50 m galiukų, kurių jau nebepanaudosi esamoje situacijoje.

Toliau betonuotojų paieškos ir "užsirašymas į eilę". Pavasarį grindis betonuoti gali nors ir rytoj. Rudenį, kai visiems suveikia statybų manijos "psichozė", tenka užsirašyti į eilę (kaip pas daktarą). Aišku, čia truputį surizikavau ir užsirašiau truputį anksčiau, nei suklojau polistirolą ar išvedžiojau grindis. Tačiau ta eilė traukėsi labai pamažu ir į jos pradžią patekau vos tik susitvarkęs savo darbus.
Betonuotojus radau per skelbimus, labai fantastiška komanda, bendravimas 10 balų (pastaruoju metu man sekasi ant tokių papulti :) ). Rekomenduoju: Arnoldas: 8 678 19 899.

Apie patį betonavimą daug papasakoti negaliu. Tik parodyti nuotraukas, kurias dariau pro pravertas duris. Tikrąjį bandymą galėsiu atlikti po poros parų, kai kojom paliesiu savas grindis:

Prie kolektoriaus šviečiantis kanalas yra greito sprendimo priemimas. Ten pataikyti į vamzduką drąsiai įmanoma ir ten bus gaminama karkasinė siena, Toks kanalas apnuogina vamzdukų vietą ir padarius sieną, teks užsibetonuoti pačiam. Kitaip nesugalvojau :)

Namas išbetonuotas per 1 dieną, sunaudota 47 maišai cemento ir ~10 kubų žvyro (plius plastifikatorius ir fibra). Armavimo tinkliukas liko betono dugne, nenorėjo jo kilnoti, kad labai neiškiltų grindinio šildymo vamzdukai. Na, bent šiokį tokį tvirtumą duos grindims.

Beje, turiu pavizginti sau uodegą, nes pagyrė kaip buvo suklotas polistirolas. Per visą namą pasitaikė 2 cm paklaida, o aš dirbau su primityviais įrankiais: iš akies ir pavargusiu gulsčiuku :)

Dabar laukimo metas ir pertvarinių sienų montavimo darbai.

Vidaus vandentiekis

2011-09-13T12:15:00.000+03:00

Vienas pusdienis ir vidaus vandentiekis išvedžiotas ir užtvirtintas. Dar kirba mintis, kad kažką darau ne taip, bet raminu save, kad taip ir priklauso. Sunku daryti darbą, kurio neišmanai :)

Vidaus vandentiekį vedžiojau su WAVIN vamzdžiais. Magistraliniai vamzdžiai yra 20 diametro, atšakos (pajungiamieji) 16. Magistraliniai vamzdžiai turėtų sueiti į kolektorių, kuris paskirstys šaltą ir karštą vandenį. Tačiau dar nesujungiau, nes nesugalvojau kaip tai padaryti patogiai ir gražiai :) Vamzdžių sudūrimai presuojami, taip pat WAVIN antgaliais, teko nuomotis štai tokį agregatą:

Tikėjausi, kad presuoti bus labai sunku ir reiks spausti kaip už Tėvynę, bet viskas buvo daug paprasčiau, ilgas kotas palengvina darbą belekaip :)

Labiausiai neramina mintis, ar teisingoje vietoje išvedu vamzdžius į viršų. Ypač, kai nežinau ar tiksliai atsimatavau, kur turi būti pertvarinė sienelė. Vamzdžius stengiausi (kur buvo galimybė) kelti ties viduriu sienelės. Vonios vamzdžiai kyla lygiagrečiai sienos, apie 5cm nuo jos.

Vonios pajungimas yra apie 85 cm nuo grindų. Visi kiti pajungimai yra 50-60 cm nuo grindų. Jų aukštis nesvarbus, kadangi nuo jų jungsiu lanksčias šlangutes iki maišytuvų. Blogiausiu atveju kažką keisiu vėliau, dabar tai atrodo geras sprendimas.

Labiausiai neramina mintis, kai reikėjo perdengti vamzdžius:

Niekaip nesugalvojau kito sprendimo. Blogiausia, kad ta izoliacija ir pats vamzdis pakyla iki 5 cm nuo polistirolo, o grindys bus tik 6-6,5cm. Jei betonuotojai kritikuos, keisiu sprendimą vietoje :)

Magistraliniai vamzdžiai užsibaigia štai tokiomis kilpomis:

Kadangi buvau anksčiau užsipirkęs maišytuvų pajungėjų, kurie yra 16 diametro, teko pirkti perėjimą iš 20 į 16 ir prijungti papildomą mažą galiuką :) Na, tikrai nesugalvojau tokio paprasto dalyko iš karto be perėjimų...

Reziumuojant, nepatinka man santechnika. Per daug visokių dalykų kurių neina išspręsti pirkimo vietoje. O durniausia, kad vis dar nesuvokiu pajungimų diametrų: 3/4, 1/2 ir t.t. Mistika! :)

Grindų šiltinimas

2011-09-10T21:00:00.000+03:00

Kelios dienos alinančio darbo ir rezultatai glostantys širdį. Viso namo grindys išklotos polistirolu, sutvarkyti visi kampai, slenksčiai, užklota folija, ant viršaus užtiesta 200 mikronu plėvelė bei armavimo tinklas. Nuostabus jausmas, kai šitaip matomas progresas. Name vėl atsirado vietos! Iki šio momento, visas šiltalas buvo tampomas iš vieno kambario į kitą. Nuo grindų iki lubų nuolat buvo prikrauti 2 kambariai. Velniškai šlykštus reikalas. Tačiau šiandien ištiesęs nugarą, suvokiau, kad daugiau taip nebebus. Šiltalas gražiai suklotas, kambariai tušti, betrūksta gyventojų :) Nerealus jausmas!

Šiek tiek, paskutinių etapų progreso:

Folija išklota ne visu plotu. Specialiai pirkau jos mažiau. Netikiu jos veiksmingumu, o jei ir jis pasirodys, turi užtekti kiek išklojau :) Folijos nebus koridoriuje, svetainėje ties židiniu, virtuvėje po spintelėmis, katilinėje bei tarpduriuose. Nemanau, kad padariau nusikaltimą :)

Šiandien nuveikiau dar vieną didelį darbą - prasivedžiojau vandentiekį. Vėl - nerealu :) Kadangi dar nesu visko suplanavęs iki galo, tai vamzdukai nėra pritvirtinti "amžiams". Plius, visus vamzdukus įvilksiu į šiltą šarvą (kaip kitaip pavadinti?). Nenoriu, kad vandens temperatūra būtų įtakota grindų ir atvirkščiai. Dabar jau veriasi kontūrai, kas kur bus, kaip tvirtinsis. Belieka sulaukti grindinio šildymo vamzdukų vedžiojimo.

Mano idealiuose planuose yra šiuos vamzdukus sujungti į vandens kolektorių (karšto iš šalto vandens), juos atvedžiau į daugmaž tą vietą, kur kolektorius bus. Dar bus vedamos konsultacijos su išmanančiais žmonėmis, ar mano sprendimas praktiškas. Kol nėra išlietos grindys, turiu pilną teisę ištaisyti savo klaidas, pigiau :)

Grindų šiltinimas

2011-09-07T21:14:00.000+03:00

Grindų konstravimas vertas atskiro įrašo. Nors foto publikuosiu nedaug, bet bent įdėsiu progresą.

Prieš metus pradėjau mąstyti apie grindų sumuštinį. Buvo gimusios kelios idėjos, tačiau kai pradėjau šį etapą, nusprendžiau daryti visai kitaip, nei buvo planuota. Visų pirma atsisakiau juodgrindžių. Negaliu motyvuoti savo sprendimo, bet buvo gaila išmesti tam tikrą kiekį pinigų tik dėl laikino patogumo. Juolab, kad polistirolo gamintojai, grindų pjūvyje neakcentuoja juodgrindžių būtinumo, tiesiog sutankintas gruntas.

Grunto lyginimas ir tankinimas truko ilgai. Į namą teko sutampyti kiek daugiau nei 12 kubų (~20 tonų) smėlio. O tokia užduotis nėra padaroma vienam asmeniui per vieną vakarą :) Tankinimas - kažkas nerealaus. Žiauriai patiko darbuotis su vibro plokšte. Rezultatas matosi akivaizdžiai, grunto lyginimas tampa vienas malonumas. Tiesa, čia vėl vienam padaryti be šansų, vibro plokštė sveria apie 100 kg... :)

Išlyginęs ir sutankinęs gruntą klojau plėvelę. Plėvelė 200 mikronų, projekte vaizduotas 300, tačiau pardavėjai akcentuoja, kad tokio storio plėvelė tik baseinams, o čia viso labo namas... Pasidaviau tokiai nuomonei. Ties kiekvienu kanalizacijos vamzdziu klojau papildomą plėvelės sluoksnį, papildomai aprišdamas, kad kuo mažiau įplišimas įtakotų drėgmės skverbimąsi. Aišku, kai viskas eina į pabaigą, gimė tokia mintis, be reikalo taip stengiausi, gi ne valtį konstruoju :)
Ties kiekvienu kampu, kad susidarytų mažiau raukšlių, aprišdavau atskiru plėvelės sluoksniu, kuris būdavo žemiau pagrindinės plėvelės. Tokiu būdų, man gaudavos idealiausias kampas. Vaizdo neturiu :)

3 sluoksniai polistirolo kažkas nerealaus. Kitą kartą turbūt daryčiau 2 sluoksniais. Darbo turbūt būtų 2x mažiau, o rezultatas įtariu toks pat... Beveik visas plotas išklotas EPS 80, tik ties pagrindinėm durim, padėjau porą EPS 100, elementariai pritrūkau :) Tiesa, polistirolas vietomis net labai brokuotas... Matmenys nuplaukę per 1-3 mm, kai kur lapai išpjauti labai nelygiai, matyt drebėjo staklės :) Esu nusivylęs gamykla. Bet ar jai svarbi mano nuomonė...

Žadėjau nearmuoti betono, o naudoti tik fibra. Bet vėlgi, radau neigiamų nuomonių tuo sprendimu ir pasidaviau psichozei naudoti armavimo tinkliuką. Tinkliuku bus patogiau ir grindinį šildymą vedžioti.

Vardan eksperimento pradėjau kloti foliją. Įdomi ji - abi pusės blizgios, tik viena turi priklijuotą plėvelę. Tik niekaip nesuprantu, kodėl man rekomenduoja kloti dar vieną sluoksnį plėvelės. Gausis sviestas sviestuotas :)

Na, o laisvą minutę užsiimu reljefo formavimu. Kai konstravo nuotekų sistemą, atliko labai daug grunto. Atvirai pasakius tikėjaus perpus mažiau. Bet kai iškasė kalnus tai iškasė. Bet man gerai, mažiau pirkti teks. Vistiek ketinau pakelti aplink namą pylimą, ypač kur dažniausiai rinkdavos vanduo. Deja, pakelimui dabar naudojau gryną molį, kuris tampa toks draugiškas, kad net kojas sunku kilnoti...

Deja, nuotraukų bus tik tiek, šiam kartui.

Valymo įrenginys - Feliksnavis

2011-08-31T18:06:00.000+03:00

Štai ir išaušo ta diena, kai namas sulaukė paskutinių, taip reikalingų, gyvenimiškų komunikacijų. Dabar namie turiu elektrą, vandenį ir galiu palengvėti :) Jausmas nerealus.

Pasirinkau Feliksnavio gaminį. Pagrindinis kriterijus - įmonės bendravimo kultūra.Tai nerealu, kai bendrauji su įmone ir nejauti jokio šaltumo, pasikėlimo ar kitų neigiamų jausmų savo, t.y. kliento atžvilgiu. Žinoma, yra įmonių, kurios bendrauja gerai, bet yra įmonių, kurios bendrauja labai gerai. Bendravimas ir profesionalumas. Nerealu :)

Kiek susidūriau, valymo įrenginių gamintojai rekomenduoja savo atstovus tame regione, kuriame pageidaujama montuoti valymo įrenginį. Įrenginį gali montuoti ir pats, bet atsiranda papildomų niuansų, kurių aš tiesiog nenorėjau. Mano atveju, daug paprasčiau buvo pasirinkti rekomenduojamą įmonę, kurią taip giriu :)

Montavimas vyko net labai sklandžiai. Molis nebuvo šlapias ir labai kietas. Lietaus horizonte nesimatė, po balas ir tešlynus vargti nereikėjo. Beveik tobula situacija :) Jei būtų montavimas atliktas per didžiuosiu lietus, manau būtų pasilikę daug neigiamų emocijų.

Orapūtę stačiau name. Lauke orapūtę statyti bijau dėl vagysčių, plius dėžutė orapūtei kainuoja papildomai (žinoma, gali pasidaryti kažką tipiškai Lietuviškai). Priėmiau sprendimą, kad kolkas šitas brangus daiktas bus name, jei atsibos, keisiu sprendimą :)

Orapūtei yra skirtas paprastas PE vamzdis. Man visad buvo smalsu kaip jis atrodo. Dabar jau žinau tikrai.

Toje pačioje trasoje papildomai pravestas elektros kabelis drenažiniam siurbliui. Siurblys turės pumpuoti perdirbtą vandenį į kauburėlį. Nors įmonė siūlė svarstyti kitą variantą, bet pasirinkau pastarąjį dėl jo įrengimo pigumo ir vardan eksperimento. Minėjo, kad iš praktikos pusės, kauburėliai yra laikinas sprendimas, kadangi kelių metų bėgyje jo funkcionalumas ženkliai krenta ir nebeatlieka savo darbo kaip reikia.

Mano valymo "kompleksas":

Kauburėlio montavimui naudojau tai, ką turiu :) Buvo iškasta didelė duobė ir joje supilta apie 6 kubai 4 mm frakcijos žvyro. Papildomai įridentas mano paskutinis šulinio rentinys. Kiek suprantu, rentinys skirtas dėl standumo. Iš siurblinukės į rentinį atvestas d40 PE vamzdis, kuris iškyla į paviršių. Finale, įsijungus drenažiniam siurbliui, turėsiu paprastą fontanėlį, kurio vanduo kaupsis toje duobėje ir kažkada išgaruos :) Ateity planuoju žvyrą apdėti akmenim ir juodžemiu, kad neišlakstytų po visas pasaulio puses.

Viskuo rūpinosi įmonė "Valreda". Nors aš norėjau palengvinti jų darbą siūlydamas vienokį ar kitokį sprendimą, man gražiai pasakė, kad per daug rūpinuos dalykais, kuriuos sutvarkys jie. Tikrai netikėjau, kad (mano galva) toks sudėtingas darbas, atliekamas taip organizuotai ir paprastai kliento požiūriu. Rekomenduoju :)

Geoterminis gręžinys

2011-08-22T20:38:00.000+03:00

Velniška dienelė išpuolė. Emocijos net verda :) Pamačiau ir sužinojau labai daug. Net neįsivaizduoju ar pavyks viską išplepėti :)

Pradėsiu nuo to, kad tikėjausi nedidelės komandos, su nedidele technika. Daugų daugiausia 2 maži sunkvežimiukai. O sugužėjo žymiai daugiau :) Atvažiavo 2 didžiulės mašinos vien gręžimui: viena iš jų gręžimo, kita komplekto. Trečia mašina dar ir priekabą atsitempė. Visa technika okupavo mano įvažiavimo keliuką ir pusę sklypo, teko bėgti pas kaimyną ir atsiprašyti, kad nepavyks jam civilizuotai išvažiuoti.

Gręžiniui reikėjo vandens. Man sakė, kad reikalingas kiekis apie 5 kubai. Tiksliai nematavau, bet priimkim tai kaip teisingą faktą. Kaimyniniam sklype (teatleidžia nematyti kaimynai) iškasė didžiulę duobę ir paprašė ją pripildyti vandens. Aš, pasišokinėdamas pajungiau šulinio vandenį ir lėtai pildžiau. Jiem kantrybės užteko gal 20 min (kol ruošėsi gręžimo darbams) ir tada pasijungė savo siurblį su savo vandeniu. Nežinau kaip palyginti tą jausmą, bet mano šlanga ten atrodė kaip iš mažyčio kraniuko čiurlenantis šaltinis, kuomet jų visą duobę pripildė per minutes :) Bebildydami jie įdėjo BIO priedų (kaip sakė, gaminamų iš pupų), kad klijuotų gręžinio sieneles:

Prasidėjus gręžimo darbams, kiti darbininkai, kol nenešiodavo prailginimo vamzdžių, ruošė kolektoriaus vamzdyną. Iki šiandien niekaip nesuvokiau, kaip jie užlenkia tą šlangą ir įleidžia taip giliai. Pasirodo sprendimas labai paprastas - vamzdis kerpamas per pusė, o U raidė formuoja sujungimais, kuriuos lituoja kažkokiu man nematytu būdu:

Tie pajungti laidukai, įtariu ir yra tas litavimo būdas. Antroje nuotraukoje esanti armatūra tarnauja kaip inkaras.

O gręžimas gan monotoniškas darbas: gręži, papildai vamzdžius ir gręži gilyn. Nuotraukose veiksmo neužfiksuosi, o filmuotos medžiagos nedėsiu :) Kiekvieną kartą, papildydami stakles nauju prailginimo vamzdžiu, jie sugriebdavo bėgantį molį ir taip matydavo gręžinio "išklotinę". Mano 100 metrų gręžinys yra toks:

1 krūvelė - 3 m. Gręžinys kirto 2 vandeningus sluoksnius, kurių kiekvienas yra po maždaug 9 metrus. Paskutiniai 6 metrai buvo grynai juodo molio (prieš tai buvo rudas, raudonas ir žalias). Minėjo, kad juodas molis yra ganėtinai vertinamas :) Bet tas juodumas, jausmas kaip laikai anglį ar šūdo gabalą, tiesa, nesmirda.

O toliau, daug keiksmažodžių ir vargo reikalaujantis darbas - kasimas ir lindimas po namu. Keiksmažodžių - nes kasė ties mano nelaiminga vieta - katlavanu. Iš tiesų iškasė kelias nemenkas šakas, apie 20 betono luitų, kelias plytas. Visa šita aš išvešiu į savartyna, dabar ten esantis gruntas daug švaresnis. Kasėjas stebėjosi šių šiukšlių prigimtimi, o aš juk perspėjau, bet kaip pasakyti kas laukia, jei nemoku nupasakoti :)

Sklypas atrodė po visko taip:

Įvadas į katilinę:

Turiu pagirti UAB "Geoterminis šildymas" įmonę. Atvažiavo įvertinti atlikto darbo ir liko labai nepatenkintas įvado į namą sprendimu. Vamzdžiai buvo pakloti šiek tiek per sekliai ir nebuvo uždėtas šiltinimo sluoksnis (vamzdžiai buvo apdėti polistirolo nuolaužomis). Kadangi jis rado broką, jis sugebėjo išreikalauti broko ištaisymu. Fantastika! :) O aš sugebėjau numoti į tai ranka... Kol nebuvo gręžinio ir nebuvo rasta 2 vandeningų sluoksnių, labai dvejojau savo sprendimu, bet po šios dienos tos dvejonės pradeda nykti. Aišku, jų būtų daugiau, jei firma neįdėtų savo indelio į šį milžinišką mano projektą :)

Geoterminis šildymas - Dimplex si 7 ms

2011-08-19T16:34:00.001+03:00

Po ilgų debatų vistik nusprendžiau įsigyti šilumos siurblį. Vis dar virpa daug dvejonių mano krūtinėje, bet turbūt tik po žiemos aš tiksliai žinosiu, ar tai klaida, ar geras sprendimas. Žinau tik viena - pečkuriu būti aš nenoriu. Svarsčiau ir skysto kuro, ir dujų talpyklos klausimą. Bet tiek vienu, tiek kitu atveju, sistemų įrengimas kainuoja panašiai, plius netenki dalies sklypo ar katilinės ploto. Beje, kieto kuro katilinė kainuoja taip pat nepigiai, jei skaičiuoji visus niuansus, kurių yra daugiau nei vien tik kieto kuro pečius.

Dėl šilumos siurblių bendravau su keliomis įmonėmis. Iš pradžių šventai tikėjau, noriu Oras-Vanduo sistemos. Tik viena įmonė išdrįso išmušti šią mintį ir pakeisti apsisprendimą pasirinkti gruntinį šildymo būdą. Vienintelio ko nenorėjau, tai daryti horizontalaus kolektoriaus, dėl pernelyg subjaurojamo sklypo "veido".

Taigi, pora savaičių svarstymų ėmė ir praėjo. Dabar veiksmų metas. Šią savaitę buvo susitikimas su gręžėju. Bandžiau išspręsti du klausimus: kur jam būtų patogiau išgręžti ir kada gali pradėti. Likau nesuprastas. Pasirodo, man reikia durti pirštu ir ten bus skylė. Apie tai, kas yra jam patogiau nėra kalbos - juk dirba technika :) Darbai atliekami per 1 dieną, mano dalyvavimas nebūtinas, bet kas gi prižiūrės ar tikrai išgręžė, kur rodžiau pirštu :)

Kita geoterminio šildymo medalio pusė yra šilumos siurblys. Jo kaina yra labai įvairi. Kinietišką "neprotingą" agregatą galima gauti nuo 6000, o europiečių gamintojų kainos kyla jau tik į viršų ir geometrine progresija. Negaliu tiksliai atsakyti savo sprendimo motyvo, bet pasirinkau Vokišką agregatą. Iš pradžių suvyliojo jo kaina, vėliau ir įmonės bendravimas. Kadangi įmonė sugebėjo įtikinti šio siurblio pranašumu, visiškai atsiduodu į jos rankas dėl sprendimo užtikrintumo. Kitaip ir būti negali :)

Reziumuojant. Viskuo rūpinasi Geoterminis šildymas įmonė. Viskuo, tai gręžimo organizavimu, gręžinio kokybės užtikrinimu, ŠS siurblio pajungimu prie gręžinio ir jo paleidimas. Norėjau dalį darbų pasidaryti pats, bet persigalvojau, tai šiek tiek per daug mano galvai :) Gręžinys bus 100m, šilumos siurblys Dimplex si 7 ms, akumuliacinė talpa 100 l ir atskiras elektrinis boileris 125 l. Karšto vandens ruošimu rūpinsis tenai, bent jau kol kas. Po to žiūrėsiu kokią egzotiką sugebės pasiūlyti rinka :)

Ilgasis savaitgalis

2011-08-16T13:19:00.000+03:00

Ech, kaip bėga laikas :) Atrodo čia penktadienio vakaras tik prasidėjo, ištiesi nugara, žiūri jau ir pirmadienis į pabaigą eina... Jau palengva pradedu mesti darbus į namo vidų. Išorė daugmaž paruošta peržiemoti, liko keli patepimai, kuriuos turėčiau kaip nors užbaigti iki rudenėlio vidurio. Kaip nors. Tikrai :)

Šį savaitgalį sulaukiau milžiniškos Tėčio pagalbos. Buvau suplanavęs išlyginti viso namo grindų lygį ir sukloti polistirolą. Tačiau pavyko perpus mažiau :) Lyginti nėra taip paprasta, kaip maigyti klavišus ar planuoti darbų eigą. Prakaitas bėga greičiau nei tu jį šluostai, o rezultatai atsiranda palengva. Taigi, susivežiau beveik 10 kubų smėlio į namo vidų, visiškai išlyginta 32 kvadratai namo, dar 50 kvadratų paruošta trombavimui ir lyginimui. Lėtas ir varginantis darbas, ypač kai laikas nėra tavo sąjungininkas...

Pasirodo polistirolo klojimas ant žemės nėra toks greitas procesas, kaip tikėjausi. Per savaitgalį išklojome tik vieną (iš 3) sluoksnį, likusius užbaigsiu pats vakarais. Visi sluoksniai persidengs taip, kad nei viena siulė nesutampa. Į susidariusius mažus tarpus neketinu purkšti makroflexo, mano manymu oro tarpai bus ne ką blogesnis šilumos laidininkas. Juolab, kad ten tas oras judės minimaliai.

O toliau, mano didžiausias troškimas - lauko palangės. Planas šiais metais vietoj palangių sudėti plėvelę neišdegė ir žlugo su trenksmu - per smarkias liūtis, siena vistiek peršlapdavo (vanduo randa savo kelią), šitaip neleisdamas išdžiūti nei namui, nei sienoms... Todėl išsimatavau tarpus, nulekiau į "Lankstonas" ir užsisakiau stogo spalvos palanges :) Palangių montavimas gan greitas procesas, kai tą daro išmanantis žmogus. Su Tėčiu padarėme per porą valandų, vienas pats, būčiau užtrukęs kokią savaitę. Drąsiai :)

Palangių ruošimas. Ech, polistirolą priklijavau griežtai prie pat lango pabaigos, todėl kol Tėtis ruošė lankstinius, teko skubos tvarka, nutrinti 1 cm polistirolo, kad pradėtų matytis palanginis profilis. Žinojau, kad kažką negerai darau, dabar net patarimą galiu duoti :)

Palangių nuolydi dariau daugmaž iš akies. Nesu tikras ar visos palangės yra vienodai nukrypusios, bet nesu priekabus tuo klausimu. Bendras vaizdas pasikeitė radikaliai, širdis tuo džiaugias, man tiek užtenka :)

Palanges tvirtinau su makroflexu, veliau dar prisuksiu savisriegius prie palanginio profilio. Dar reiktų sutvarkyti armavimo sluoksnį ties palangių snapeliais ir bus viskas :)

Toliau savo eilės laukia valymo įrenginys. Išsirinkau Feliksnavio įrenginį, vien todėl, kad tai vienintelė firma, kurios atstovai bendrauja kaip žmonės. Nežinau, ar aš esu per daug priekabus, bet kai paskambini ir pusė dialogo vyksta "mokymai", apie įmonę susidarai visai niūrų vaizdą...

Ir paskutinis aspektas - geoterminis šildymas. Vyksta intensyvios derybos ir esminių klausimų sprendimų paieškos. Neslėpsiu, diskusijas vedu su "Geoterminis šildymas" firma. Pirminė vizija yra 100 metrų grežinys ir 7 kW galios šilumos siurblys. Esminis klausimas, ar pasiteisins :) Skaičiai garsiai sako TAIP, žiūrėsim ką sako nuojauta ir patirtis. Laukimo metas...

Nuveikti darbai

2011-08-06T19:03:00.001+03:00

Savaitgalis prasidėjo, savaitgalis įpusėjo :) Vis dar krapštausi lauke, atlieku patį mėgstamiausią užsiėmimą - tampau daiktus iš vienos vietos į kitą. Šiandien pasirinkau akmenis. Seniai ruošiausi kažką su jais daryti, bet tik šiandien prisiruošiau. Jų užimama sklypo vieta yra numatyta nuotekoms, todėl jie net labai trukdė.

Anksčiau akmenis tempiau ryškindamas savo reljefo ypatumus, tačiau pasirodė, kad akmenų yra daugiau, nei man norisi ryškinti reljefą :) Todėl šiandien buvo nuspręsta daryti "virtualią" tvorą beveik palei sklypo ribą. Beveik - ~2m nuo tikrosios ribos. Vaizdas nėra stulbinantis, nes dar reikia šiek tiek įdėti prakaito įkvepiant akmenis dvasia, bet tai padarysiu kitais metais. O kol kas širdis džiaugias, kad dabartinis sklypo reljefas turėtų būti nuostabi vieta vaikams žaisti slepynes :)

Kai visi akmenys buvo suvežti rodos ir sklypas išsipletė...

Slepynių laukas:

Reikia dar stipriai padirbėti su piktžolėm. Net nežinau kuo jas naikinti, kad chemija nepatektų į šulinį... Reiks domėtis :)

O po akmenų tampymo ir truputuko atokvėpio atėjo eilė kitiems darbams. Pamokiau žmoną kaip teplioti armavimo mišinį prie pamatų, o pats mečiausi montuoti vejalentes, kraigą ir lietskardes. Aišku skamba daugiau nei nuveikiau, bet vistiek... :)

Turiu prisipažinti, kad jai teplioti pamatus sekesi dvigubai geriau nei man tik pradėjus armuoti fasadą. Turbūt busiu padaręs klaidą, kad tuo nepasinaudojau armuodamas fasadą.

Kai užsakiau vejaskardes ir kraigą, galutinį vaizdą įsivaizdavau kiek kitokį. Nežinau, gal su laiku man tai prigis, bet dabar rezultatu nesigiriu :)

Sprintas

2011-08-04T09:47:00.000+03:00

Pasitepliojimai tęsiasi :) Vasaros visiškai nesuprantu. Darbo savaitė nuostabi, savaitgalis - net šuns į lauką nesinori vesti. O darbai stovi, o širdį skauda, o juos baigti tai reikia :)

Būti name per smarkią liūtį nerealu. Ten, lauke, šlapia, kaip duše, o tu sau šiltai sėdi ir dar arbatą gurkšnoji. Tiesa, per labai smarkią liūti, name susikalbėti sunku. Pagrindinis triukšmas keliauja per neapšiltintintus stogo plotus, bet to triukšmo užtenka. Rodos, žmogų matai, burna juda, o negirdi :)

Nutaikęs tinkamesnį oro tarpelį, darbuojuos lauke. Viduj reikia sutempti smėlį, kad galėčiau pakelti grindis. Smėlis lauke, jei lyja, darbai stovi :) Vat kokia dėkinga vasara. Lauke užbaigynėju fasadą. Likę smulkūs darbai atliekami ypač lėtai. Vakare kojų pakelti nebegaliu, o pasigirti progresu net gėda :)

Nebuvau apšiltinęs vitrininių langų "palangių". Tik vat, niekaip nesugalvoju, ar šitam langui dėti skardinę palangę ar ne. Čia vistik bus konstruojama terasa ir ta skarda "paskęstų" terasoje. Faktinės naudos neįsivaizduoju. Todėl tai pasilieku pasvarstymams.

O smulkiausias darbas tai apšiltinimas tarp gegnių. Velniškai šlykšti vieta. Tarpas tik 10 cm, polistirolo lapas 20 cm. Iš pradžių bandžiau tą patį neoporą prisipjauti, bet progresas praktiškai 0, darbo daug, o naudos beveik nėra. Pripjautas neoporas iki galo nepasiekia vatos, todėl gaunu tik vaizdą, o visų tarpų neuždengiu. Po kelių dienų svarstymo, nusprendžiau dėti 10 cm baltąjį polistirolą, kurio visi galai puikiai užpildo plyšius. Vienintelis minusas, trupučiuka skiriasi varža.

Prie to pačio įsivedžiau "ventiliaciją" į vonios kambarį. Kadangi niekaip nesugalvojau kaip tai padaryti teisingai, o stogo pjaustyti aš nenoriu, nusprendžiau, kad optimaliausias variantas būtų pravesti ventiliacinį vamzdį per gegnių/murloto tarpą (analogas būtų gręžiant sieną). Šita ventiliacija bus skirta tik ištraukti drėgmę iš vonios kambario, tai nebus oro siurbimas iš lauko.

Kitas didelis mano darbas - lietvamzdžiai. Maniau, kad tai paprastas daiktas, bet užsakyti visą komplektą pilnai - misija neįmanoma. Perliukų iš visų pokalbių gal neminėsiu, bet bendrą vaizdą sugebėjau susidaryti tik pabendravęs su 5 atstovais... Deja, nei vienas man nesugebėjo nupasakoti pilno medžiagų komplekto poreikio. Vienintelė įmonė "Lemora" man sugebėjo daugmaž nukreipti tinkama linkme, pasakydami, kad mano pateiktas sąrašas yra nelogiškas :) Visos kitos įmonės suinteresuotos bele parduoti produktą, apie jo panaudojimą nesigilina... O gaila.

Tiesa, montuojant lietvamzdžius, truputį sudrebėjo ranka ir paskutinį lataką pasidariau per mažo nuožulnumo. Per lietų vanduo nubėga, bet po lietaus jo truputį lieka. Šitą broką ištaisysiu :)

Toliau seka ne ką mažesni darbai - vejalenčiu, lietskardžių montavimas. Gaila, kad šito nepadariau, kai montavau stogą. Būčiau sutaupęs laiko. Dabar teko užsakyti naują partiją, skardos atspalviai truputį skirsis, kadangi tokios skardos, kokia yra pas mane - nebėra (reta skarda). Nieko nepadarysi, ne viską įmanoma padaryti, kai vėjas ne tik ant laukų švilpauja :)

Deruosi su valymo įrenginių firma "Feliksnavis". Iki šiol tai vienintelė firma, kuri su manim bendrauja kaip su žmogumi... Kaina nėra pati žemiausia, bet bendravimas tai atperka :) Tiesa, įrenginiai bus montuojami šį mėnesį, jei fiziškai spėsiu paruošti vietą jiems (jei orai leis)...

Paskutinis brangus momentas - namo šildymo sistema. Labiausiai noriu Oras-Vanduo sistemos, bet čia kainos kosminės. Radau vienintelę firmą, kuri parduoda Vokišką agregatą "Dimplex" pigiau. Blogiausia, kad neradau nieko apie jį, nei nuomonių, nei naudos, o apsispręsti tai reikia :) Vėlgi, prasideda derybos ir laukimo momentas.

Armavimas - užbaigtuvės

2011-07-24T17:25:00.001+03:00

Pagaliau prisiruošiau užbaigti armavimą. Prisiruošiau - nes leido orai. Ši vasara kaip niekad lietinga, namas nepakeltoj sklypo vietoj skęsta vandeny 10-15 cm. Kaip tyčia toje vietoje liko mažyčiai armavimo ploteliai. Naiviai tikėjausi, kad vanduo išgaruos, bet tik sumažėjus vandens kiekiui, tuoj balą papildo lietus. Nusprendžiau, kad laukti gana ir susiradęs guminius drąsiai bridau į vandens telkinį :)

Buvo likę 2 šlykštūs langai. Reikėjo pritrinti, priauginti polistirolą. Per neapdairumą ir nepatyrimą pasilikau sau tokią "dovanėlę". Kitą kartą jau tikrai žinosiu ir netgi patarsiu, kad šitaip daryti neapsimoka :)

Vaizdų prieš nėra, bet esu tikras, kad kažkurie įrašai turi tas nuotraukas. Užtat vaizdas po (visiškai sutvarkyti virtuvės lango angokraščiai):

Antroje nuotraukoje tiesiog šviečia mano brokas - laiptuotas angokraštis. Gėda, bet nieko nepadarysi, teko suktis iš padeties ir priklijuoti trūkstamus 1,5 centimetrus su makrofleksu :) Aišku, beklijuodamas išterliojau lango rėmą, bet aš nebūčiau aš, jei viską padaryčiau iš karto :) Visa laimė, kad makrofleksas nuo UV spindulių pavirsta dulkėmis. Reikia tik laiko.

Vaizdas pasikeitė radikaliai. Ši žiema parodys, kaip mano "šedevrai" iš tiesų pasiteisina, aišku aš vėl naiviai tikiuosi paties geriausio rezultato.

Paskutinis plotelis ant stogo. Išklijavau, prikišau vatos ir makroflekso. Viską apgaubiau plėvele, beliko nuarmuoti. Tokio sumuštinio neįamžinau nuotraukose, todėl bandau taisytis dabar:

Labai stebiuosi polistirolo savybėmis. Kai klijavau, tarpų beveik nebuvo. Tačiau pastovėjus polistirolui šilčiau (priklijuotam pastogėje), tarpai pradėjo ryškėti. Įdomu, ar jis taip pat elgiasi po armavimo sluoksniu :)

Nuarmuota pastogė:

Neturėjau mažesnės tinkavimo mentelės, todėl negalėjau apeiti visų bangeliu, bet tai ištaisysiu, kai eisiu aplink kiekvieną gegnę atskirai.

Užlipęs ant stogo, turėjau progos pažiūrėti kaip atrodo kamino apskardinimas. Nesakau, kad darbas tobulas, tačiau aš nebūčiau taip išlankstęs. Vieninteliu kuo stebiuos, kodėl tokie išlankstymai negalėjo būti padaryti staklėmis...

Liko dar daug, bet jau diena yra šviesesnė :) Didieji armavimo darbai baigti, liko smulkmenos, kurios atims daug laiko ir kantrybės. Vis dar neparuošta aplink kiekvieną gegnę. Ten reikia daugiau kruopštumo ir kantrybės, o aš skubėjau. Tačiau, ruošiantis stogo pakalimams, turėsiu puikios progos apčiupinėti kiekvieną gegnę ir žinoma, kol vasara nesibaigė, užbaigti lauko darbus :)

Armavimas, Finišo juosta.

2011-07-18T12:18:00.001+03:00

Ne, ne. Tikrai dar ne finišas :) Bet jau užuodžiu jį, jau beveik regiu...

Savaitė prabėgo nejučia. Krapštynėjimaisi ir mažų plotelių užbaigimas atima daug laiko. Progreso nesimato, bet kai atsitrauki apžiūrėti viso vaizdo - širdis šokinėja iš laimės.

Ties langais man buvo didžiausias iššūkis, kadangi ne visur padariau lygiai, teko šlifuoti, lyginti, dailinti. Sunkiausiai - langai monstrai. Rankomis neapglėbsi, tenka vaikščioti, matuoti. O kai užkaitina saulė, nėra laiko kada svajoti, skiedinys kietėja akyse, užtepi ir nebegali padailinti. Fee...

Ir štai progresas:

Susikaupiau ir užbaigiau pietinę pusę. Dieną auginau makroflekso putas, vakarop nupjausčiau ir užarmavau.

Toliau buvo judėjimas aplink namą. Kadangi praeitą savaitgalį sugebėjau pasiekti katilines duris, tai vakarais po darbo ruošiau likusią dalį, t.y. vėl makroflekso auginimas, pritarkavimas ir armavimas.

Toliau persimečiau prie didžiojo lango. Daug ten krapštymosi. Rankos kreivos buvo :) Truputį laiptuotai padariau virš langų, tai turėjau džiaugsmo žaisdamas su gulsčiuku ir trintuve. Geri, seni mano draugai :) Gerai kad polistirolas lengvai apsidirba, nereikia kirviu mosikuoti, nors kita vertus, vieną langą kreivai padarius, apie kitus susimastyčiau prieš dėdamas :) O dabar, dzin tie laiptai, juk pritrinsiu... Ech ta jaunystė. Progreso nepavyko nufotografuoti. Kažkur bloge turėtų matytis nuotraukos prieš, dabar tik nuotraukos Po:

Ir namo priekis (prisistatymas):

Nuo priekio pradėjau, priekiu ir baigiau. Lyginant darbų kokybę pačioje pradžioje ir pačioje pabaigoje, susidaro jausmas, kad dirbo du skirtingi žmonės :) Gėda prisipažinti, bet pati pradžia labiausiai prisvilusi. Teks truputuką taisyti savo broką :)

Liko užbaigti 2 langus, kurių vienas žiauriai brokuotas. Kažkur buvau pametęs galvą, šitaip sugadindamas vaizdą. Bet nieko, jau išmokau "priauginti" polistirolą ir ištaisyti visus savo laiptus. Kokybė turbūt paaiškės rudeniop ar net žiemą. Ką reiks, ištaisysiu. Juk namas sau.

Anksčiau žiauriai prilydavo per "palanges". Sudrėkdavo visa siena ir neturėdavo progos išdžiūti. Kadangi mano planuose palangių pirkti dar nėra, tai sugalvojau laikiną alternatyvą - plėvelė. Į tarpus tarp lango ir polistirolo prikišta polistirolo nuotrupų ir įterpta plėvelė. Reikia laukti lietaus ir žiūrėti ar pasitvirtins. Juk namą reikia išdžiovinti iki žiemos, kitaip man bus šakės :)
Ne ką mažiau prilydavo ir per kamino skylę. Jo apskardinimo laukiau kaip didžiausios dovanos. Kadangi supratau, jog pats nesugebėsiu, tai laukiau, kol atsilaisvins skardininko tvarkaraštis. Dabar kaminas apskardintas, tik vis neįamžinu galutinio vaizdo. Užtat, kaminas jau sausas, name irgi džiūna. Kaifas :) Belieka susirasti kokią krosnelę ir kūrenti vakarais gurkšnojant arbatą.

Armavimas. Progresas.

2011-07-10T21:58:00.000+03:00

Judu toliau.

Pastebėjau, kad darosi vis lengviau suplanuoti armavimo eigą, vis lengviau sekasi armuoti ir pripūsti tarpus makrofleksu (išlenda mažesnės uodegos). Aišku, tai nereiškia, kad viską pradėjau daryti tobulai ar kaip iš vadovėlio. Pridarau "kliurkų" ir gan nemažai. Bet vat išmokau mažiau tai imti į širdį. Keičiasi laikai, keičiuosi ir aš :)

Jei tik oras leidžia, stengiuosi užbaigti fasado armavimą. Bet vasara pasitaikė velniškai graži, kai supyksta, maža nepasirodo :) Deja, kol darbai yra lauke, man tenka taikytis prie tokių nuotaikų. Būna, diena saulėta, o vakare, net šuns į lauką nevestum... Buvo ir taip, kad atokvėpio minutę užmečiau akį į horizontą, o ten bėgantis baltas vandens stulpas, tiesiai į mane. Neperdedu :) Spėjau susinešti daiktus į namą ir... škvalas. Į langus vanduo bėgo, kaip iš gaisrininkų patrankos. Įspūdingai. Gaila, bet fotoaparatas buvo mašinoje, nedrįsau dėl tokių kadrų papulti į vasarišką dušą :)

O apie darbus daug nekalbėsiu. Tiesiog progresas.
Pietinės pusės:

Škvalo dieną, nusprendžiau didelių plotų nearmuoti, o paruošti angokraščius. Vis dėlto, ten daugiausia krapštymosi ir mažiausias rezultatas :)

Vieną angokraštį buvau pradėjęs, bet neužbaigęs. Tiesiog galvojau, kad vėliau visus langus vienu ypu apeisiu. Tačiau, darbas einant į pabaigą, pakeičiau nuomonę.

Savaitgalį paaukojau rytinei sienai. Tikėjausi užbaigti, bet makroflexas baigėsi greičiau nei siena :)

Progresas:

Surizikavau ir nesmeigiavau visko. Smeigių turėjau tik namo kampams, sąramoms (ir keliems metrams išnaudotiems pačioje armavimo pradžioje). Dėl to smeigiavimo čia yra beveik religija. Gamykla teigia, kad neverta smeigiuoti vieno aukšto namo, dokumentacijoje apie išimtis neužsimena. Kuo tikėti aš nežinau, bet tikiu, kad dabar nesmeigiuoti man yra patogiau :)

Armuoti liko nei daug nei mažai ~30 kvadratų. Po to, jei turėsiu kantrybės, reikėtų nuarmuoti II kartą, kad visiškai pasislėptų tinkliukas ir išsilygintų sienoje esantys nelygumai.

Finišas

2011-07-04T22:23:00.033+03:00

Vakare pasitiko lietus ir buvau praradęs viltį, kad pavyks nors truputėlį pasidarbuoti judant finišo link. Tačiau, pasišaipęs lietus, pasitraukę suteikdamas laisvės šypsotis saulei. Todėl nieko nelaukdamas lėkiau darbuotis.

Šiandien užbaigiau šiltinti fasadą. Tiesa, tas užbaigimas toks simbolinis, reikia dar ir nuarmuoti :) Bet dedu riebų pliusą, kad užbaigiau. Taip smagiau.

Paskutiniai patepimai buvo pastogė, 14 lapų, arba 7 kvadratai. Šlykšti vieta. Pagal projektą, skarda turėjo būti prie pat sienos, o aš tą skardą buvau atitraukęs apie 10 cm, kad galėčiau apšiltinti vietą virš gegnių (iki skardos). Per ypatingai stiprius lietus, vanduo sugebėdavo pasiekti tą vietą ir prilyti į vidų. Tą vietą sandarinau tokiu sumuštiniu - virš gegnių, ant difuzinės plevėlės uždėjau akmens vatos (aukštis 5-8 cm, plotis 10-15 cm), ant vatos užleidau plėvelę, kad jei ir prilytų, vanduo nebepatektų į vidų, o ant viršaus polistirolo lapas. Susidarę tarpai tarp polistirolo ir stogo dangos bus užkamšomi polistirolo gabaliukais ir makrofleksu. Kitaip neišmasčiau, bet manau, kad sprendimas vykęs :)

Nuotraukos. Šįkartą jų nebus. Per skubėjimą palikau aparatą namie, o darbus baigiau saulei gerokai įmigus. Todėl įdėsiu tik vėliau, kaip atrodo bendras vaizdas. Kaip atrodo sumuštinis, deja, teks įsivaizduoti :)

Beveik finišas

2011-06-26T21:46:00.000+03:00

Šiandien buvau numatęs apšiltinti apie 9 kvadratus. Labai džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendint šitą planą. Tiesa, tikėjausi, kad apšiltinsim per keletą valandų, tačiau viskas truko visą dieną. Visi pripjaustymai atima velniškai daug laiko, visa laimė, kad buvo 4 rankos :)

Namas beveik apšiltintas. Liko nei daug nei mažai - lygiai 7 kvadratai (14 lapų). Tiesa, jie liko labai nepatogioje vietoje, todėl turėčiau šiek tiek užtrukti kol prisiruošiu :) Žinoma, palengva užbaigynėsiu šiltinimą, armuodamas sienas. Kadangi pastebėjau, kaip saulė gražiai vietomis išlydė, noriu apsaugoti nuo didesnių nuostolių.

Iki šio momento sunaudojau 27 kubus neoporo (20 cm storio, 1x0.5m), apie 27-28 maišiukus klijų Knauf, keletą buteliukų makroflekso ir begales laiko :)

Šviesiau

2011-06-25T21:18:00.000+03:00

Šiandien sulaukiau nuostabiausios pagalbos - atvyko Tėtis, padėti užbaigti šiltinti sienas. Tokia pagalba man, kaip gūsis gaivaus oro. Fantastika!

Kol Tėtis darbavosi prie rytinės sienos, aš vis stengiausi užbaigti namo įėjimo sieną. Atrodo tokia mažytė smulkmena, bet su visais vadovavimais ir lakstymais aš užtrukau visą dieną. Per tą laiką, Tėtis nušiltino beveik visą rytinę sieną (apie 14 kvadratų).

Šįkart užbaigynėjimo darbus dariau kiek kitaip. Neskubėjau užpildyti didžiuosius tarpus polistirolo lapais, o naudojausi jais, kad galėčiau nustumti mažesnius gabaliukus į sunkiai pasiekiamas vietas. Kur mano protas buvo kai šiltinau kitą sienos gabalą? :)

O polistirolas milžiniškais tempais eina į pabaigą. Sugebėjau suklysti skaičiuodamas. Tiesa, paklaida nesieka net 10% pradinio kiekio, bet tai akmenukas į mano daržą :) Dabar stengiuosi taupyti kiekvieną gabaliuką...

Šiandienos rezultatai:

Liko nei daug nei mažai - apie 20 kvadratų. Po to keletos dienų pertrauka ir smeigiavimas su armavimu. Rodos darosi šviesiau akyse, kai matai finišo tiesiąją.

Tęsiam

2011-06-23T23:00:00.000+03:00

Turėjau tūkstantį ir vieną priežastį, kodėl neatnaujinau įrašų apie vykdomus darbus. Deja, tai paliksiu paslaptyje. Statybos tikrai nesustojo, jos vyksta kasdien. Tiesa, mažyčiais žingsneliais, kartais nevertais net įrašo ar atskirų pamastymų. Kai kurie žingsneliai turi likti nežinomi, nepastebėti.

Pavogtus daiktus aš jau "palaidojau". Teko pabendrauti su tyrėja. Susidarė įspūdis, kad mano vizitas, ar išsakyti nuogastavimai yra jos brangaus laiko švaistymas. Per pirmą minutę suvokiau, kad sulauksiu "nuostabaus" laiško apie tyrimo eigos stabdymą. Net neminėjau, kad papildomai yra pavogtas plaktukas ir 8m ruletė... Įdomiausia, kad tie daiktai mėtėsi tarp kitų, mano suvokimu vertingesnių, tiesa, rusiškų įrankių. Tokių senukuose nebegausi :) Bet kaip tokius nuogastavimus įrašyti į bylą?

Linksmesni dalykai. Prasidėjo lietaus sezonas. Smagus reikalas. Daug linksmiau nei kepinanti saulė ir alinantis karštis. Per tokį sezoną suvokiau, kad pirmu taikiniu turiu apsiskardinti kaminą. Niekas nesulaiko lietaus upių :) Susiradau skardininką, išsilanksčiau skardas. Net griežtai pabrėžiau, kad skardinsiu pats! Parsivežiau skardas ir nusprendžiau, kad net nebandysiu. Juk visiškai nežinau nuo ko pradėti.

Aš kamino skardinimą įsivaizdavau kiek kitaip. Mano suvokimu, skardos turėjo "apglėbti" kaminą. Iš skardų matau, kad taip padaryti nepavyks, todėl man čia jau nesuvokiami laukiniai tyrai. Bandė žmogus kantriai aiškinti kaip tai daryti, bet kas iš to, jei aš neturiu vaizduotėje galutinio rezultato. Jaučiuosi kaip toks gyvūnas bežiūrintis į vartus :)

Armavimo darbai beveik baigti. Baigti, nes nebebėra vietų, kurias reikia armuoti. Tenka šiltinti likusias sienas.

Tiesa, virš langų nearmavau, pasilikau tai paskutiniam etapui. Čia truputį susimoviau su "sąramomis", todėl teks ilgai ir nuobodžiai taisyti savo brokus. Ką nutarkuoti reikia tai juokų darbas, bet vat su pridėjimu aš turėsiu vargo :)

Vėl prisiminiau tą šiltinimo procesą. Iš pradžių užsimaišiau klijų tik pabandymui. Bet vėliau suėmė azartas ir norėjosi čia, tuoj pat viską užbaigti. Nesvarbu, kad saulė jau per pirštą nuo žemės :) Net nepastebėjau, kaip 5 sienos kvadratai pasidengė puta:

Tiesa, pastovėjęs polistirolas labai įdomiai pakeitė savo matmenis. Tarpai, dėl kurių aš nemiegojau šiltinimo pradžioje pasidarė tikrai didesni. Gamyklai nebesiguosiu, tebunie. Džiaugiuosi tik dėl to, kad tie tarpai atsirado dabar, o ne po to, kai viskas užarmuota ir paruošta eksploatuoti. Dabar, bent turiu puikią galimybę įbesti makroflekso pistoletą ir juos panaikinti.

Labai norėjosi užbaigti priekinę sieną, tačiau smulkmenos užtrunka dvigubai ilgiau nei įprastas darbas:

Mažytis progresas

2011-06-12T19:47:00.000+03:00

Darbai aplėtėjo dėl įvairių priežasčių. Smulkesnius darbus nefiksuoju, o stambesni ne visada įvyksta :)

Kadangi armavimo plotelių dar turiu ir realiausia įžvelgti jo progresą, tai stengiuos vis šitą dalyką išnaudoti. Realaus armavimo liko apie 25 kvadratai, po to vėl teks klijuoti polistirolą, kad galėčiau grįžti prie armavimo.

Pirmieji armavimo žingsniai buvo lėti. Stengiausi daryti idealiai, kad nebūtų jokių nelygumų ir panašiai. Dabar armuoju tam, kad bent saulė neišdegintų (ar nepažeistų) polistirolo ir makroflexo. Kaip aš suprantu, antrasis armavimo sluoksnis išlygina visą "broką" ir paruošia sienas prieš dekoratyvinį tinkavimą.

Beje, polistirolas labai gražiai lydosi esant vasarinei saulei. Pats netikėjau tuo ką išvydau:

Iš pradžių pamaniau, kad kažkas kažko užpylė. Gražiai tą vietą išpjoviau ir kitą dieną nuvykęs - aiktelėjau. Buvo išsilydę dar labiau. Realiai polistirolas turėtų lydytis prie 300 laipsnių, toje vietoje kur išsilydė, esant tiesioginei saulei, temperatūra pakildavo maksimum iki 40 laipsnių... Įdomumo dėlei išsikviečiau gamyklos atstovą, kad pasakytų kame reikalas. Įdomiausia, kad net nenuvykus buvo išmesta frazė "čia ne mūsų kaltė"... Nuvykus, buvo rodoma į, mano akiai, visiškai nerealius saulės fokusavimo šaltinius - plastikinė tara ant žemės, metalo gabaliukai ant žemės ir t.t. Žodžiu, buvo ieškoma priežasčių visur kitur, bet tik ne polistirole. Aš bent tikiuosi, kad tokių fokusų neatsiras ateityje, o visa kita palieku gamyklai "ant sąžinės" :) Beje, polistirolas lydėsi tik ties palangėmis, kampuose. Lydėsi tik II eilės lapai, o lapai buvę šalia ir aukščiau - ramūs. Lydėsi lapai esantys namo rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje dalyse. Namo vakarinė dalis - stebinančiai rami. Apie saulės spindulių fokusavimą aš netikiu :)

Signalizacija - medžiagos

2011-06-09T12:12:00.001+03:00

Taip jau nutiko, kad vagystė paspartino įvykius, kurie anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Kalbu apie signalizacijos pirkimą ir montavimą. Gavau nuostabaus žmogaus kontaktus (Paulius), kuris padėjo išsirinkti ir įsigyti signalizacijos medžiagas. Šįkart visiškai pasiklioviau ką tik sutiktu žmogumi. Neskyriau daug laiko tyrinėjimams ir visiems už ir prieš variantams. Pasakiau, ko tikiuosi iš sistemos ir viskas :) Vienintėlio dalyko ko nenorėjau, tai pigios sistemos (tik dėl akiu ir primityvaus funkcionalumo). Nenorėjau, kad sistema būtų tol kol vyksta statybos. Norėjau, kad įsikėlus gyventi, liktu ta pati apsaugos sistema.

Domėjausi ir turto draudimu. Pasirodo, jokia draudimo bendrovė nedraudžia turto, kol vyksta statybos. Aišku, aš galiu gauti tą popieriuką, kad turtas apdraustas ir t.t., bet įvykus draudiminiam įvykiui, išmokos galiu ir negauti, arba gauti su milžiniška marža...

Mano suvokimu, signalizacija apsaugo pusę turto. Likusią dalį turiu saugoti pats :) Daug vilčių nededu, bet tikiuosi, kad bent šiek tiek pristabdys ateities vagystes...

Signalizacija:
1. Centralė
2. GSM modulis
3. Judesio jutikliai (pradžiai 4 vnt. kad aprėmtų visą namą)
4. Simpatiška lauko sirena :)
5. Magnetiniai kontaktai ant kiekvieno lango ir durų
6. Signalizacijos laidai 100 m, pradžiai :)

Kaip, kur montuoti išsiaiškinau. Kaip programuoti - dar svarstau kam tai patikėti. Visa kita tik laiko klausimas...

Vienas lauke ne karys

2011-06-02T20:10:00.002+03:00

Trumpas įrašas. Noriu skaitytojams pateikti savo nuoširdų prašymą: jei kur netyčia užmatėt panašią krosnelę, pardavynėjamą/transportuojamą vieną "tyruose laukuose", būčiau labai dėkingas, jei praneštumėt man. Už tikslią, naudingą informaciją, skolingas neliksiu.

Reikia su tokiu reiškiniu kovoti drauge! :)

Krosnelė pavogta iš mano statomo namo Kaune, Domeikavoje. Tokių krosnelių Lietuvoje nėra daug. Panašių yra, bet tokių ne.

Kopėčios sulankstomos 4 dalių. Galimybė iš jų padaryti pastolius. Maksimalus pasiekiamas aukštis apie 4 metrus. Aliuminės, pirktos senukuose. Iki galo nespėjau jomis pasidžiaugti :)

Kaminas

2011-06-01T17:16:00.001+03:00

Keistai atrodo toks plonytis stiebas virš stogo :) O tas stiebas tai jau visas kaminas. Tik dar neišbandžiau, kaip dūmai rūksta, bet kada nors turėsiu progos...

Dabar mano rūpėstis apskardinti tą vietą, kad neprilytų į vidų. Pačio kamino neskardinsiu, nebent tinkuosiu, kai susiruošiu morališkai.

Kaminą pirkau ir kaminą mūryjo firma Vidaus apdaila. Fantastiška firma! Man asmeniškai tai vienintelė firma, kurioje yra toks malonus ir aukšto lygio bendravimas. Reikia kamino? Būtinai pradėkit nuo čia ir dar linkėjimus nuo manęs perduokit :)

Kai nusvyra rankos...

2011-05-31T07:12:00.005+03:00

Dvi dienas nepavyko ištrūkti į savo statybas. Tiesiog tingėjosi arba oras trukdė. Šiandien nulėkiau trumpam, norėjosi išsiblizginti mašiniuką ir su kaimynais paplepėti. Bet tai ką radau (ko neradau) viduje man sukėlė šoką.

Jei atvirai, ne iš karto susivokiau kas įvyko. Iš tolo mačiau, ant stogo besimėtančius kamino skylės užkimšimo padargus, pamaniau, vėjas pasidarbavo. Bet nesuvokiau, kad vėjo reikėtų labai stipraus, kad iš skylės išplėštų ir užkeltų ant stogo... Tik atidarius duris apėmė keistas jausmas - viduj viskas išmėtyta. Vėl pagalvojau, kad vėjas patekęs per kamino skylę sugebėjo įsisukti :) Bet po to pradėjau mąstyti, kad vėjas per silpnas perkelti įrankių dėžę iš vienos vietos į kitą, padaryti ją tuščią. Trumpam šmėstelėjo mintis, kad galbūt aš įrankius išsvaidžiau, ar jie savaime nukrito, bet ta mintis buvo tik trumpam. Apsidairius apėmė šlykštus jausmas - APVOGĖ!

Iš karto nesusivokiau, nei ką pavogė, nei kiek pavogė. Tiesiog suvokiau faktą. Apskambynėjau kaimynus, ar nieko įtartino nepastebėjo ir būdamas šoke išsikviečiau policiją. Peržiūrint daiktų sąrašą, prisimenant, kur jie buvo, susidaro toks įspūdis, kad vogta buvo ne viskas iš eilės, o tik tai ko reikėjo. Toks jausmas, kad buvo žinoma, kas kur yra, ko reikia. Net nemoku nupasakoti tos minties. Bandžiau policininkam tai pasakyti, bet jie mane ramino ir rekomendavo nebandyti suvokti vagies mąstymo...

Įsilaužimo žymių nepastebėjau. Darau prielaidą, kad vagys atėjo per stoge esančią skylę. Darbavosi keliese. Daiktų sąrašas netrumpas, bet keistas: vata, makroflexas, kopėčios, elektros instaliacijos laidai, kampinis šlifuoklis, Krosnelė. Keista, kad jiems rūpėjo keli medvarščiai, kelios kniedės. Keista, kad čiupo tik atsirinktus daiktus. Dar nesugebu atgaminti daiktų išsidėstymo, o šitą sąrašą susidariau pirmosiomis akimirkomis, kai pastebėjau vagystę.

Krosnelės nuotrauką paviešinu. Galbūt kažkas, kažkam užklius, pastebės įtartino ir įvyks stebuklas:

Krosnelė ne Lietuviška, devėta, Daniska(arba Norvegiska), tačiau aš nespėjau išbandyti (kaip sakė tyrėjas, ji buvo niekam tikusi (paguodai):) )

Visa kita neturėjo specifinių bruožų :) Tenka tai nurašyti kaip į brangios pamokos pravedimą, į nuostolius. Grubiai padaryta apie 3000 litu materialinės žalos.

Armavimas

2011-05-26T22:50:00.000+03:00

Jau beveik įpratau armuoti. Žinoma, dar pridarau visokių klaidų klaidelių, bet kažkaip nustojau dėl to graužtis. Buvau nuramintas, kad visi nelygumai gaunasi dėl neatidirbtos rankos, tačiau jie labai gražiai pasislepia su antru armavimu (išlyginamuoju). Išlyginamasis paslepia visus nelygumus ir visiškai paslepia armavimo tinklelį, kuris dabar vietomis puikiai matosi. Užtat darosi labai sunku dirbti, kai tokia šiluma laikosi. Armavimo mišinys stingsta velniškai greitai. Jei anksčiau pavykdavo po keliolikos minučių dar palyginti nelygumus, tai dabar net nesistengiu, belygindamas pridarau daugiau nesamonių, nei prieš tai :) Anksčiau mišinį gamindavau kietesnį, bet bebandydamas suvokiau, kad man geriausiai sekasi dirbti su daug skystesniu. Suletėja stingimas ir dailiau gaunasi :) Spėju kol visą namą nuarmuosiu, ranką tikrai atmušiu.

Vakarais užbaigynėjau pastogę. Velniškai šlykštus darbas. Viena ranka vaikai uodus, kita ranka skaičiuoji polistirolo poreikius. Ypač blogai, kai stengiuos nepjaustyti sveikų polistirolo lapų, o tarpelius užkimšti likučiais. Bet negaliu skųstis, tokį sprendimą priėmiau pats :)

Užbaigiau pastogę, savo nuožiūra susmeigiavau, tarpus užpurškiau makroflexu. Šią sieną visiškai paruošiau armavimui. Tam paaukojau keletą vakarų.

Užtat šiandien kam ruošiausi, tą ir padariau :) Atvykęs padariau paskutiniu pasiruošimus, patikrinau darbų kokybę ir pirmyn:

Kadangi anksčiau nepasiekiau viršutinės lango ribos, tai armavimo tinklelį, 45 laipsnių kampu, priarmavau šiandien.

Galutinis vaizdas gavosi toks:

Labai norėjau dar padailinti sieną, bet velniškai karingi uodai šiandien pasitaikė. Jei viena ranka vaikai, o kita glaistai sieną, gaunasi labai daug kalvų kalvelių. O ignoruoti uodo įkandimą man nesiseka ilgam :)

Reljefo formavimas

2011-05-22T22:11:00.001+03:00

Šiandien sulaukiau netikėtos žinios, kad netrukus prasidės mano reljefo formavimo darbai. Atvirai prisipažinsiu, visus darbus žinojau tik "daugmaž", nebuvau pasibraižęs ir suplanavęs nieko, tiesiog darbai vyko ekspromtu, čia ir dabar :) Nesakau, kad dabartinis vaizdas yra galutinis, bet aš juo esu velniškai patenkintas.

Kai pradėjo formuotis pirmieji vaizdai, buvau apimtas keisto jausmo. Sklypas apie dalį namo pasikėlė per 50-60 cm, toks jausmas, kad aplink žvelgi nuo kalvelės. Vaizdas pasikeitė radikaliai, tiek vairuotojas, tiek kaimynas stebėjosi, tokiu netradiciniu sprendimu, bet eksperimentas to vertas :)

Taigi nuo pradžių. Labai patiko idėja, viską įamžinti prieš pasikeitimą. Nerealus jausmas, kai lygini pasikeitimus. Iš visų darytų nuotraukų, atrinkau 3, kurios labiausiai atspindi didįjį pasikeitimą:

Šita vieta kentėjo labiausiai, jai tenka ganėtinai mažai saulės, buvo kasamas vandentiekis. Vieta nėra kažkas super augalams.

Viską pradėjau nuo terasos. Tiesiog svajojau įsirengti tokį daiktą. Net žvyro buvau užsipirkęs :) Aišku, žvyro pritrūko, tai laksčiau po sklypą ir ieškojau iš visų kampų, kur kokį likutį surankioti :) Negi vėliau su karučiu tampysiuos. Pirmosios akimirkos:

Terasa buvo pagaminta per maždaug valandą. Daug pastangų neįdėta, nei bandant nuaiškinti ko norių, nei kaip tai padaryti :)

Toliau buvo kalnų ardymas ir prijungimas prie terasos ir namo. Kalnai - tai augalinis gruntas, likęs nuo pamatų laikų. Gruntas įvairus, viena kalva juodžemis, kita juodžemis maišytas su moliu. Tikėjausi, kad gruntas bus lengvas, bet bobcat'as vargo jį kramtydamas. Užtat vairuotojas mane pagyrė, sako pirmą kartą šitaip sklypą formuoti jį kas mokina, ir ant kalnų ir apvaliai :)

Pirmieji etapai, skubotai fotkinti:

Kalnus norėjau nulyginti lygiagrečiai pamatams, t.y. tiesi linija. Aklai tikėjausi, kad tiesi linija gausis truputi ne tiesi, taip paįvairindama reljefą. Finale, bobcat'as netyčia prasprūdo ir kalno kepurė nukrito į papėdę, taip suformuodamas labai gražų apvalumą. Vairuotojas netikėjo, kad aš patenkintas tokiu rezultatu :)

Toliau buvo formuojamas kitas kalnas. Deja, jis buvo ganėtinai arti šulinio ir vairuotojas nepastebėjo kyšančio rentinio. Užteko kampu truputi stuktelti ir rentinys pabiro į 4 dalis. Viena dalis paskendo gilumoje. Teks vasaros metu jį traukti lauk, nes nežinau, kaip jo kritimas paveikė siurblį ir kitus rentinius:

Turėjau dar 2 atsarginius rentinius, tai kad nepalikčiau tokios duobės ant plyno lauko, bendrom pastangom uždėjom rentinį.

O toliau paskutinieji patepimai iki akmenų tampymo, suformuotas mano vingiuotas pakilimas ir išlygintas paviršius. Truputį tvirto grėbliuko ir žolytę galiu sėti:

Namas gavosi ant kalvos. Nerealus jausmas :)

Įžymieji akmenys. Tikėjausi kitokio rezultato, kokį gavau dar nenusprendžiau. Faktas tas, kad atvežus kruvelę, nusprendžiau sustoti. Turi susigulėti mintis, kitaip nežinau ar būsiu patenkintas rezultatu :)

Antra nuotrauka nuo galo, ten kur pagalys, ten bus gražus įėjimas. Tik jį pasidaryti dar reikia :) Žinoma, kai ateis laikas jį gaminti, teks žolę nusipjauti, bet įjungus fantaziją - nerealus vaizdas (panašiai kaip su akmenim - jis irgi nerealus buvo).

Vat šitaip radikaliai pasikeitė vaizdas, katilinės pusė:

Kampas iš soduko:

Vaizdas nuo šulinio:

Šokinėjimas

2011-05-21T22:47:00.002+03:00

Labai pamėgau daryti kelis darbus po truputį. 2 pliusai: regi progresą (kyla moralė), darbai neatsibosta. 1 minusas - konkretaus darbo progresas smarkiai krenta :)

Vykau namukan be konkretaus plano. Darbų gausybė ir visi savotiškai žavūs. Po keleto įnirtingų diskusijų su savimi, nusprendžiau, kad reikia palengva armuoti sienas. Po vieną, kitą bėginį metrą per dieną ir turėčiau netrukus pasiekti finišą :) Kadangi daugiausia mano dėmėsio yra sulaukusi šiaurinė siena (susmeigiuota, makrofleksu užpurkšti tarpai bei nutrinti nelygumai su tarka), tai nuo jos ir prasideda visi darbai. Kadangi dar nebuvau užbaigęs šiltinimo prie pat stogo, keletą valandų pravargau krapštynėdamasis ten. Po to sekė ganėtinai greitas armavimo procesas. Laikau kumščius, kad pavyktų tokį tempą išlaikyti.

Kadangi buvau gavęs daug velnių už išniekintas duris, šiandien jas kruopščiai nuvaliau. Net įamžinau kaip jos atrodo dabar (beveik kaip naujos!).

Niežti nagai elektrą vedžiotis. Labai įdomus darbas. Ypač kai rezultatai matosi iškarto. Žinoma, blogiausias dalykas, kad viską planuoju arba prieš pradėdamas, arba jau vykdydamas darbus. Bent po keletą valandų per dieną ir elektros vedžiojimas bus baigtas.

Į estetiką nekreipiam dėmesio. Mano visi darbai privalo būti atliekami po keletą kartų! Šią lempą pasikabinau, kad vakarais būtų drąsiau dirbti, o šviesą reiktų įjungti ne rozete, o civilizuotai - su jungtuku :) Dedant apdailą ir toliau šiltinant stogą, laidus vistiek teks laikinai nukabinėti arba bent jau perjungti. Taip man jau gaunas, po 2, 3 kartus tas pats darbas :)

Vargstu su paskirstymo dėžutėmis. Ar tai reikalingas daiktas? Niekaip nesuprantu, kaip elektrikai sukiša tokį kiekį laidų į tokią mažą erdvę? Labai įtariu, kad pasirinkau blogas dežutes, kito paaiškinimo nerandu (pirštai tikrai tiesūs, tik ne liesi).

Čia dar net ne visi laidai pajungti, reikia įdėti didesnes laidų junges (montavimo akimirką dar neturėjau).

Civilizacija

2011-05-19T22:59:00.000+03:00

Šiandien daug nenuveikiau, bet daug pasiekiau :) Prisikalbinau kaimyną Donatą, kad prižiūrėtų, kaip lipu į šulinį ir pasijungiu vandens siurblį (elementari darbų sauga), tačiau tikrovėje gavosi truputuką kitaip - kaimynas lipo į šulinį :). Kad pajungčiau siurblį, man tereikėjo atjungti vamzdžio alkūnę šulinyje ir pajungti vėl viską atgal jau su siurbliu. Vėl teko skolintis iš bendradarbio Kęsto virvelines kopečias, kurias ateity labai norėčiau pakeisti stacionariomis/nuolatinėmis kopečiomis. Viso šito džiaugsmo pabaigoje, nebereiks lakstyti su kibiru iki šulinio, kad gaučiau gurkšnį vandens, užtenka įkišti laidą į rozetę ir bėga vandenėlis :) Tai neapsakomas jausmas:

Jei vandens pajungimas atneša tiek laimės, tai kai susiorganizuosiu nuotekų valymą, turbūt šventę kelti teks... :)

Prie pamatų šiltinimo daug nenuveikiau. Užsimaišiau 10 litrų klijų ir išklyjavau keletą metrų. Nebespėjau daugiau, saulė nusileido, dar su kaimynu reikia pašnekėti... :)

Pamatų šiltinimas

2011-05-18T23:15:00.000+03:00

Niekaip nesugebu daryti vieno darbo iki galo :) Turbūt tai ne vienam pažįstamas jausmas.

Labai seniai norėjau išsilyginti sklypą - augalinį gruntą, likusį nuo pamatų, paskleisti aplink namą. Šitam etapui vis atsirasdavo kažkokios nenumatytos kliūtys, dažniausiai nepalankūs orai :) Bet štai, susitariau, net užsirašiau į eilę ir laukiu... Žinoma, truputį tuo klausimu esu blogas, iki sklypo reljefo formavimo būtinai turiu apsišiltinti pamatus :) Šiandien po darbo ketinau (tikrai buvau tam nusiteikęs) apšiltinti bent pusę namuko. Apšiltinau lygiai pusę, bet tik tai, ką ketinau...

Pamatų šiltinimau skiriu mažiau dėmėsio, nei sienų šiltinimui. Tarpukų beveik nesusidaro, o jei koks ir matosi - tiesiog ignoruoju. Lapus klijuoju visiškai kitu metodu - šukomis. Kadangi pamatai nėra idealiai lygūs, ne visi lapai priglunda visu plotu, tačiau (mano manymu), lapus puikiai prispaus žemės ir to turėtų užtekti. Blogiausiu atveju, teks taisyti savo broką :)

Anksčiau maniau, kad aplink namą pilsiu 0.5m žvyro sluoksnį ir tik po to formuosiu reljefą žemėmis. Bet kaimynas patarė viską formuoti žemėmis, kadangi pas mane molynai ir žvyras prie pamato sudarys "indą", kuriame kaupsis vanduo. Kadangi šią akimirką neturiu realių argumentų daryti kitaip, pasiliksiu prie kaimyno pasiūlymo :)

Įėjimo armavimas

2011-05-15T21:40:00.000+03:00

Pagaliau prisiruošiau ir padariau tai! Šita vieta atėmė daugiausia laiko. Ne todėl, kad kažkas ten sudėtingo, bet todėl, kad neturėjau reikiamų agregatų pasiekti aukštį. Kad pasiekčiau visą įėjimą, pasidėdavau 4 polistirolo paletes, visiškai užsidarydavau įėjimo duris ir tik tokiu būdu pasiekdavau ko trokštu. Aišku tokio "žaidimo" didžiausias minusas yra laikas - užtrunki kol susitampai polistirolą pirmyn ir atgal, bei prarandi svarbias duris, tenka viską tampytis per aplinkui.

Neslėpsiu, kad šiandien bandžiau susimeistruoti "ožį", vien tik tam įėjimui. Viskas baigėsi, kad konstrukcija pastatyta į vietą įdomiai pakrypo ir prasilenkė per gerą metrą su aukščiu... Nusprendžiau eiti senom pėdom...

Šiandien pusė dienos žaidžiau su makrofleksu. Užpūsdavau, laukdavau kol sustings ir nupjaudavau perteklių. Visai nieko žaidimas :) Kol laukdavau makroflekso stingimo, pliurpdavau su kaimynais. Jei aš negaliu dirbti, juk ir jiems padėti reikia :) O po to aš dingau tarp armavimo mišinio. Mano tempams tai velniškai greitai stingstantis daiktas. Užtepu visą plotą ir jei noriu koreguoti, gaunu prastesni rezultatą nei prieš koregavimą. Iš tolo atrodo nerealiai, iš arti aš esu nepatenkintas rezultatu :) Blaškaus tarp šveitimo ir antro armavimo/išlyginimo sluoksnio darbais. Nežinau kas nugalės pabaigoje.

Šiandienos rezultatai:

Turiu gi pasigirti, ta šviečianti lempa yra vakarykštis laidų vedžiojimo rezultatas .

Nuveikti darbai

2011-05-14T20:11:00.000+03:00

Atėjo ir praėjo savaitė. Su nusivylimu braukau kalendoryje savaitgalius ir praėjusias dienas, nes progresas namuke beveik nulinis. Vakarais nepavyksta nuveikti daug, o savaitgaliai ne visada būna tobuli. Ir tas vėjas... Kiaurai košiantis vėjas... Nepaisant lėtų žingsnių, palengva krutu, judu.

Šiandien dienos planai nesiskyrė nuo bet kurių kitų dienų - buvau pasiryžęs nuversti kalnus. Kaip visada padariau truputį mažiau :) Prieš kelis vakarus, buvau susipjovęs polistirolo gabaliukus, kad pagaliau galėčiau užbaigti vakarinę sieną. Nepaisant šiandien milžiniško vėjo pastangų "padėti" man, aš šią sieną įveikiau ir tuo labai didžiuojuos.

Šią savaitę pavyko pasiskolinti skardos žirkles ir išpjauti skylę ties kaminu. Kadangi man nepavyksta tobulai suplanuoti darbų kokybės, taip ir su stogu padariau liaupsusų, pasirodo, ties kaminais, be jokios sąžinės graužimo, esu prikalęs po 2 skersinius grebėstus. Šitą džiaugsmą pastebėjau kai atėjo laikas pjauti skylę. Stogui teko skirti visą vakarą ir darbų, ir žodžių :)

Kamino mūryti nebeužbaigsiu pats - tiesiog nebespėju visur fiziškai. Paprašiau įmonės, pardavusios kaminą, padėti užbaigti. Nustebinau tokiu prašymų, pasirodo žmonės prašo padaryti kamino pradžią, o jau jie užsibaigia viską patys. Užsirašiau į eilę, kaip pas dantistą, kantriai laukiu šito etapo pabaigos :)

Labai knietėjo susitvarkyti įvadinę elektros dėžutę. Ji kabėjo, tarsi nereikalingas daiktas, prie durų, netikrame aukštyje, be tvarkos. Nusprendžiau tam padaryti galą ir štai, pusdienio nebėra :)
Vaizdas prieš:

Žinoma, nebūčiau pradėjęs šito darbo, jei nebūtų smalsu išbandyti kito - elektros kabelių pravedžiojimas. Prisipažinsiu, neišmanau to dalyko, bet kantriai mokausi ir tobulėju. Reguliariai lankau "Senukus", vis prisiperku kokių smulkmenų, mano manymu vertų elektros instaliacijai. Šiandien tų smulkmenų prisikaupė tiek, kad teko kažką jau net panaudoti :)
Vaizdas po:

Tiesa, paskirstymo dėžučių ir dežučių rozetėms/jungikliams turiu kelis variantus. Dar neapsisprendžiau kuo jie skiriasi ir kuris geriausias. Elektros laidus vedžioju lenkiškus. Iš pradžių maniau, kad jie kokybe prastesni, bet kai rankose palaikau lietuviškus, susidaro įspūdis, kad lenkiški turi storesnį izoliacijos sluoksnį.

Rozečių laidus nusprendžiau vedžioti grindyse, palei sienas. Įdėjau į gofruotą vamzdį ir vedu. Nesugalvojau priežasties kodėl taip negalima ir kas būtų kitaip patogiau. Tiesiog rozetės planuojamos 30 cm nuo grindų paviršiaus.

Vandens siurblys - pajungimo schema

2011-05-06T12:47:00.000+03:00

Siurblio pajungimo schema pavaizduota paveikslėlyje. Paveiksliuką paskolino "Oro sprendimai". Iš jų įsigyjau vandens siurblį. Pradžiai pramogai, vėliau pagrindiniam darbui :)

Siurblys bus įleistas į šulinį, su 32 diametro vamzdžiu sujungtas per nipelį, atbuliniu vožtuvu ir jungtimi. (pas mane nipelis ir atbulinis vožtuvas yra 25 diametro). Kitame vamzdyno gale pasitinka penkiašakis, slėgio relė, manometras ir hidroforo talpa. Slėgio relė sujungiama su siurbliu ir ji duoda komandas kada siurbliui įsijungti. Šią akimirką šito vamzdyno galo dar nesu susitvarkęs, bet elektros laidas jau paruoštas :)

Vandens siurblys

2011-05-04T20:35:00.000+03:00

Priešistorė

Įsigijau ir išbandžiau kinietišką, panardinamą vandens siurblį 4QGDA 370-50. Iki šiol siurblys užėmė keleivio vietą mašinoje, kadangi namie sandeliuoti nenorėjau, o nardinti į šulinį negalėjau (nebuvau pasiruošęs pajungti prie vandentiekio vamzdyno). Bet vakar pasirįžau ir nusipirkau papildomą vandentiekio vamzdį tam, kad galėčiau panardinti siurblį, išbandyti kaip veikia ir vėl viską susivyniojus keliauti savo keliais :) Aišku, kitas planas buvo išsiurbti visą šulinio vandenį, t.y. pradėti jo valymo darbus. Tačiau tam elementariai pritrūkau kantrybės.

Taigi, ką išsiaiškinau su siurbliu. 12 litrų kibirą pripildo per maždaug 15s (bet siurbliui pasiekus šulinio dugną, tas skaičius priartėja prie 20 s), dirbęs 1 val. ir 20 min. išeikvojo lygiai 1 kW elektros energijos, per tą laiką išsiurbė vandenį, semusį 6 rentinius (1 rentinys maždaug 0,54 kubo). Skaičius galima šiek tiek pagerinti, kadangi vamzdį prie siurblio prijungiau nelabai kruopsčiai - dalis vandens tryško per sujungimą :) Siurblio darbas labai tylus ir nesijaučia vibracijos. Taigi, iki pilnos laimės trūksta siurblį pajungti į pagrindinį vamzdyną, o tam reikia prisiruošti lipti į šulinį.

Namo šiltinimas

2011-04-30T20:25:00.000+03:00

Šlyšktus reikalas šiltinti sienos ir stogo susikirtimo vietą. Autopilotu dirbti jau nebegali, turi nuolat galvoti, kaip užsibaigs paskutinė eilė, skaičiuoti. O laikas lekia nerealiai greitai :)

Pagaliau sugalvojau būdą(!), kaip (mano kuklia nuomone) fantastiškai apšiltinti sienos/stogo susikirtimą. Anksčiau prigrūsdavau vatos per sienos storį ir vyliausi užkišti polistirolo lapą į tą tarpą. Tačiau pamatęs, kad šitas planas neišdegs, ėmiau kurti kitą :) O kitas planas toks neįtikėtinas - 2 gegnės "apkabina" laukinę sieną, į jų tarpą dėjau vatą. Vatos storis, priklausomai nuo sienos laiptuotumo, nuo 17 cm iki 40 cm. Mano galva, toks sprendimas yra idealus.

Šiltinant, nori nenori tenka iščiupinėti kiekvieną plytą. Labai dažnai pamatau, kokių "siurprizų" paliko mūrininkai. Retkarčiais išvystu ir tokių džiaugsmų:

Šituo plytos likučiu buvo uždengta plyta, kad neprilįstu vabalų. Kaip supratau, tas nepadėjo :)

O šiandien buvo planas - užbaigti sieną ties namo įėjimu. Nesitikėjau, bet šią sieną įveikiau dar net saulei nenusileidus.

Aišku, užbaigus šitą planą, kito nesinorėjo net galvoti. Jaučiausi visiškai be jėgų, todėl susikroviau mantą ir tyliai išvažiavau :)

Pamiršau įamžinti, kaip atrodo polistirolas, kai šalia su kampiniu šlifuokliu yra pjaunamas metalas. Teko pjauti vieną ankerį ir net neatkreipiau dėmesio, kaip pjovimo kibirkštys pradegino polistirole nemenką skylę.

Fasado šiltinimas - Velykų savaitgalis

2011-04-25T17:35:00.000+03:00

Na, negalima juk dirbti per tokias šventes. Tai pasiekto rezultato aš neužskaitau :) Tiesiog mėgavausi ramybe ir pavasarišku oru. O kol mėgavaus, paimdavau tarką, patarkuodavau polistirolą, su gulsčiuku aplakstydavau ir vėl mėgavausi :) Žodžiu, visiškai nesiplėšiau dėl darbų.

Prieš važiuodamas, visada susiplanuoju darbų eilliškumą. Kol važiuoju, savo planą pamirštu ir pergalvoju iš naujo išvydęs namą :) Rytais, kol žvalus, noriu padaryti daug, tačiau dienai bėgant, nusprendžiu, kad geriau mažais žingsneliais, bet matomais, kaip paskatinimą sau. Nes vien sienos šlifavimas "žudo morališkai", atrodo kelias valandas tarkuoji, lygini, o vakarop rezultato neina įžvelgti :) Taigi naujausias mano planas, užbaigti pagrindinį įėjimą. Šiandien visą dieną krapščiausi ir ruošiau durų angą. Liko paskutiniai patarkavimai ir galėsiu armuoti likusį kampą. O kol kas padaryta tik tiek:

Fasado šiltinimas

2011-04-23T20:19:00.001+03:00

Ištrūkus iš miesto užplūsta tokia ramuma, nebesinori nieko daryti, tik mėgautis ramybe. Nuvažiavau su mintim, kad nuarmuosiu viena sieną. Drąsiai! :) Bet pradėjus dirbti baigiamuosius darbus, rankos pradėjo svirti. Atrodo brauki prakaitą, judi non-stop, bet po poros valandų, akivaizdaus rezultato, ne pro kur nerasi :) Taip dienai traukiantis, mintimis šokinėjau, kad jei ne vieną, tai kitą sieną tikrai nuarmuosiu. Vakarop beturėjau mintį armavimo darbus išbandyti bent ant vieno kampo :) Tą tai padariau!

O visi darbai prasidėjo nuo langų nišų dailinimo, palangių formavimo. Nuotraukų nepadariau, bet pasitaisysiu kitą kartą. Kaip formuoti palanges - visiškai neišmanau. Net informacijos tuo klausimu neprisirinkau. Todėl darbavausi savo nuožiūra. Padariau tokias truputi palinkusias į apačią, vienas kraštas sulig lango dailiosios dalies apačia. Mano galva reikėjo polistirolą 1-2 cm žemiau, ties palanginiu profiliu. Bet nudrožti polistirolą spėsiu visada, o vat priklijuoti... :)

Kai pamačiau, koks lėtas darbas yra langų nišų tvarkymas, mečiausi prie sienos užbaigimo. Čia antras momentas, jei ne vieną sieną armuoti, tai kitą jos dalį :) Viskas baigėsi 2 lapų užklijavimų ir aptaisymu ties mūrlotu. Toliau nusprendžiau nepjaustynėti sveikų lapų, o laukti likučių. Toks nykus rezultatas:

Paskutinė dienos mintis - bent 1 kampą nuarmuoti. Velniškai niežėjo nagai išmėginti armavimo mišinį :) Sienas dienos metu apdailinau tarka. Mano akiai gavosi gan neblogai. Jei kur koks kalniukas ar nelygumas, labai tikiuosi ištaisyti armavimo mišiniu ir tinku. Bet šiaip, save vertinu stipriam 8 :) Yra dar kur stengtis.

Armavimo kampuką nardinau ilgiausiai. Išbandžiau 2 skirtingus būdus ir radau sau patogiausią. Pirmasis buvo su šukomis užtepti mišinį ir nardinti kampuką. Tačiau mišinį pasidariau truputį skystesnį ir su šukomis man visiškai nesisekė ištepti. Kitas būdas, su lopetėle išdeliojau "kleckus" ir ant jų skandinau kampuką. Ledas! :)

Nežinau ar gerai padariau, bet kampuką šiek tiek pakėliau. Viršuje jis baigėsi ties siule, nenorėjau taip palikti, todėl kilstelėjau. Bet kuriuo atveju, ta vieta nekris itin į akį, net jei ir padariau skubotą klaidą :)

Mišinį lyginau su tinkuotojų liniuote. Fantastiškas įrankis. Kol mišinys toks drėgnas, labai gražiai išsilygina per visą plotą. Bet kuo toliau žaidi, tuo sunkiau darosi. Čia gavau pirmą pamoką :)

Pirmam kartui mišinio pasidariau nedaug. Tik tiek, kad užtektų eksperimentui ir nagus pakasytų. Kampuką panardinęs, dar turėjau žiupsnelį mišinio, todėl nuarmavau langų kampus. Tose vietose siena jau buvo nutarkuota ir paruošta armavimui, todėl galėjau drąsiai žaisti:

O toliau prasidėjo pavasariškas lietus (tas kur būna protarpiais) ir teko paskubomis užtrinti smeiges ir siūles. Gal skubėdamas pridariau kokių liaupsusų, bet manau rytoj šviežia galva viska ištaisysiu. O kol kas džiaugiuosi rezultatu.

Vandens tiekimas

2011-04-21T21:05:00.001+03:00

Šiandien buvau nemaloniai nustebintas, kadangi sužinojau, jog atstumas nuo šulinio dugno iki namo įvado yra per didelis vandens siurbliui... Kalbu apie siurblį, kuris saugiai pritvirtintas prie hidroforo talpos viršaus. Aritmetika labai paprasta, šulinio gylis 9 m, atstumas nuo šulinio iki namo apie 30 m. Vandens siurblio įsiurbimo maksimalus aukštis 9 m, 10 m horizontaliai prideda 1 m įsiurbimo gyliui. Mano atvejui reikia siurblio su galimybėm įsiurbti bent nuo 12 m. O tokiam atvejui tinka tik inžektoriniai (?) siurbliai. Tam reikia kloti 2 vamzdžius, o tai reiškia reiktų iš naujo kloti vamzdyną, kasti griovius, vėl lipti į šulinį.

Viena firma pasiūlė skandinti šulinyje panardinamą siurblį. Kažkaip iškart susivyliojau ta idėja, kadangi komplekto kaina sutampa su inžektoriniu siurbliu, plius nereikės tam kloti naujo vamzdyno. Tačiau lipimo į šulinį neišvengsiu :)

Dar yra iškilę krūva klausimų, tačiau manau, kad jie labai greitu metu išsispręs ir pradėsiu artėti link civilizacijos :) Didžiausias iš klausimų ar siurblys sukuria didelį slėgį, jei taip, ar mano vamzdžiai atlaikys? Velniškai baisu, kai susiduri pirmą kartą su tuo ir velniškai pikta, kai pridarai nesamonių iš nežinojimo :)

Fasado šiltinimas - vakarai

2011-04-21T07:53:00.000+03:00

Pastebėjęs savo klaidą, su vienu iš kampų, per porą vakarų užbaigiau likusius kampus, pagal taisykles :) Suvokiau dar vieną savo klaidą - pagrindas labai svarbu. Ties 2 kampais, nepastebėjau, kaip lapus priklijavau ne idealiai pagal gulsčiuką, norint ištiesinti III-ą ar IV-ą eilę, teko kilstelti vieną lapo kampą 3 mm. Aišku, nesididžiuoju tomis savo klaidomis, bet vis raminu, kad makroflexas (kurio liambda didesnė!) išlygins mano kreivų rankų darbą :)

Vis dar nedrįstu vakarais pradėti armuoti sienas. Paimu trintuvę, prieinu prie sienos ir suvokiu, kad tai ne vakaro darbas :) Užtenka man ir polistirolą klijuoti "pagraibomis", daugiau taip nežaisiu :)

Namo šiltinimas - popietė

2011-04-17T18:06:00.001+03:00

Šiandien komisijos diena :) Po pietų nusivežiau žmoną, aprodyti visą šiltinimo progresą gyvai, nes iki šiol tai galėjo daryti tik nuotraukose. Šiaip ne taip praejau komisiją, šįkart pasitaikė griežtai :)

Per naktį sumąsčiau, kaip vis dėlto šiltinsiu namo kampus. Kad važiavimas būtų kiek įmanoma naudingesnis (kuro kainos...), pasistengiau įgyvendinti sumanymą. Deja, pamiršau vieną kampą įamžinti :(

Užtat įamžinau kampo pokyti per langą, kaip keičiasi vaizdas (matomumas), kai 20 cm šiltalas prilimpa prie sienos:

Vis dar neapsisprendžiu ar toks pokytis trukdys man :) Per visus darbus nerandu laiko pasidžiaugti atsirandančiais pokyčiais ir sprendimais.

Šiandien supratau vieną savo klaidą. Nuotraukoje kampą pradėjau nuo viršaus. Taip dariau dėl 2 elementarių priežasčių: dar nebuvau sugalvojęs kaip tą kampą taupiai apšiltinsiu; IR norėjau užbaigti kitą sieną, o užbaigimui maišė tas kamputis :) Žodžiu - pradedančiojo klaida. Nors šiltinant viršutinę dalį, buvau pasidėjęs polistirolo lapą, kaip liniuotę, bet matyt nepastebėjau, kaip tas lapas iškreipė aukštį per 7-9mm. Gerai, kad namas turi 4 kampus, 3 iš jų dar neturi tokios klaidos :) Sprendimą priėmiau paprastą - atsipjoviau tokio storio polistirolą, su makroflexu priklijavau ir baigiau delionę. Mano manymu, sprendimas gavosi tobulas, lapai prigludo kone idealiai.

Nuotraukoje matoma tamsi linija, tai trūkstamas 4mm tarpelis, kurį palikau užpūsti, kai pradėsiu armavimo darbus. Tarpelis atsirado dėl to, kad klijavau lapelius prie pat sienos, neatitraukiant per klijų tarpą.

Atsirado pas mane dvejones, kad smeigės yra nereikalingos. Daugelyje vietų randu, kad galima nesmeigiuoti, jei sienos aukštis neviršyja 8 m, mano sienos yra 3m ir vienoje vietoje mažytė atkarpa 4m... Yra idėja taupyti smeigių klausimu, smeigiuoti tik namo kampus, o visą kitą palikti taip... Pagal visus standartus, man reiktų 500-600 smeigių, 26 cm ilgio su metaline vinimi. Jų kaina, netoli lito. O tokia suma, man jau kelią daug klausimų dėl prasmės :)

Namo šiltinimas - X diena

2011-04-16T20:02:00.000+03:00

Visiškai suletėjo mano darbai. Iš ryto bandžiau išmąstyti kokiu principu išklijuoti namo kampus ties langais, tačiau vieningo sprendimo neradau :)

Kadangi buvo žvarbus vėjas, stengiaus rasti darbų viduje. Susimeistravau polistirolo pjaustyklę. Na, ne visai tai pjaustyklė, bet padeda, esant kreivom rankom, nupjauti polistirolą stačiais kampais. Gaila, kad tokio daikto neišmąsčiau pradėjęs šiltinimo darbus, būčiau sutaupęs daug laiko:

Namo kampai man tikras galvos skausmas. Jei netaupyti polistirolo, galima nesukti galvos ir pjaustyti kiekvieną lapą. Taip atsikratyčiau galvos skausmo, bet prarasčiau medžiagų... Dar kirba mintis susiklijuoti kelis lapus, išgaunant reikiamus dydžius, bet dar abejoju šiuo sprendimu, bijau pasekmių...

Pavyzdžiui šitas kampas:

Nuo lango rėmo iki sienos pabaigos 42 ir 62 cm atitinkamai. Pirmosios eilės sprendimas toks: kur 42 cm, lapas stačiai, 8 cm nupjaunu; kur 62 cm, lapas stačiai, 20 cm iškišu kampui surišti, 30 cm laikosi ant klijų. O dabar antra eilė turėtų perrišti kampą ir čia aš sustojau :) Norėtųsi vėl dėti stačius lapus, bet kuo toliau, tuo labiau abejoju ar man taip pavyks...

O toliau, suvokęs, kad nepavyks šiandien daug nuveikti, pasislepiau nuo vėjo ir išklyjavau vieną eilę pietinėje pusėje. Kadangi atostogos eina visiškai į pabaigą, tai didelių darbų nebeplanuoju, o tiesiog stengsiuos vakarais užbaigti po mažą gabaliuką...

Namo šiltinimas - IX diena

2011-04-15T19:55:00.000+03:00

Šiandien visiškai nesidirbo :) Sugebėjau apšiltinti tik tiek:

Rytoj, jei oras leis visiškai užbaigsiu šitą sieną: susmeigiuosiu ir šlifuosiu. Jei neuždusiu polistirolo dulkėse pradėsiu armavimo darbus. Kitos sienos turės palaukti savo eilės...

Fasado šiltinimas - VIII diena

2011-04-14T20:48:00.002+03:00

Atėjo ir praėjo. Net nepajutau :) Kaip visada ketinau nuveikti daug, kaip visada nuveikiau perpus mažiau :)

Darbų įkarštyje, atsipūtimo minutę žvilgtelėjau į laukus ir pamačiau šį gražuolį:

Visa laimė, kad fotoaparatas buvo po ranka ir spėjau įamžinti :)

Kadangi mano atostogos eina į pabaigą, o darbai to daryti neketina, paskutines dienas išnaudosiu bent kelių sienų visiškam užbaigimui. Užbaigtas sienas sugebėsiu nuarmuoti vakarais po darbo, o likusias sienas teks užbaigti aukojant savaitgalius. Vakar skaičiavau, kad polistirolo šiek tiek pritrūks, šiandien sužinojęs, kaip stipriai pabrangęs šitas gėris, nusprendžiau, kad taupysiu kiekvieną trupinuką, bet man jo negali pritrūkti :) Nežinau kas iš to gausis, bet laikau kumščius, kad jei ir pritrūks, tai minimaliai...

Taigi, sienų užbaigimas. Šlykštus reikalas ties mūrlotu... Paskutinę eilę ketinau dėti lapus stačiai, kad lapas eitų sulig plevele. Situacija gan kėbli, nes nuo 4 eilės iki plėvelės yra lygiai 110 cm, stačiai lapo nedėsi - pritrūks 10 cm, vienas gulsčias, kitas status - per brangus reikalas :) Taigi, nusprendžiau, kad paskutinius 10 cm priklijuosiu iš likučių su makroflexu, jie nevaidina ypatingo vaidmens šilumos nuostuoliuose, bet tarnaus, kad vėjas nepalįstų po šiltalu. Tarpą, tarp mūrloto ir polistirolo apšiltinau akmens vata. Mano sprendimas toks:

Atsipjoviau 10 cm storio vatą ir ją padalinau gražiai per pusę. Viena puselė uždengia 2 tarpus. Faktines naudos nežinau, bet bus velniškai ramiau, kad savo suvokimu padariau maksimaliai :)

O toliau, labai lėtas darbas, pritaikymas prie gegnių. Labai neįdomu, kai negalima polistirolo pripjauti sulig gegnėm - neįlenda. Gal tikrieji šiltintojai daro kitaip, bet aš tą akimirką kitaip neišmąsčiau :) Šiandienos rezultatas:

Iš standartinės vietos:

Labai norėjau užbaigti visą sieną, tačiau per ilgai krapsčiausi ties gegnėm. O dirbau nuo ryto iki kol saulė nusileido, be sustojimo :) Didžiausią pertrauką pasidariau, kai plaktukas pataikė į pirštą. Užvožiau iš visos širdies, be gailėsčio. Teko akimirką sustoti ir pasigrožėti žvaigždėmis, giedrame dienos danguje :)

Namo šiltinimas - VII diena

2011-04-13T19:55:00.000+03:00

Fantastiška diena! Ne dėl to, kad "daug" nudirbau, o todėl, kad oras fantastiškai pavasariškas :)

Nulėkiau su mintimi, kad reikia baigti vakarykštę sieną, iki 4-os eilės. Tačiau nuvykęs netikėtai persigalvojau. Išsitempiau į lauką pastolius, susirinkau juos ir nusprendžiau, kad verta surizikuoti ir užbaigti visą šiaurinę namo dalį. Aišku, jos neužbaigiau :) Bet užtat pasiekiau stogo viršūnę, t.y. paskutinę šiltalo eilę. Ją pasiekęs suvokiau, kad darbai suletės belekaip, nes visi prisimatavimai, atpjovimai, pritaikymai prie gegnių užtrunka ilgai. Na, bent jau man :)

Mano didžiausias nusivylimas yra savimi. Buvau tobulai suplanavęs, kaip šiltinsiu stogo/sienos sudūrimą, bet kai tai pradėjau daryti, suvokiau, kad neįsivaizduoju nuo ko pradėti. Palikau šitą malonumą dar subręsti.

Įamžinau pirmąjį polistirolo lapą, kuris atsiremia į stogą:

Paskutinę eilę teks lapus statyti stačius, kitaip niekaip nepavyktų apšiltini iki stogo viršaus. Tokiu būdų lapų reikės šiek tiek daugiau, vadinas polistirolo man pritrūks...

Tarpus tarp polistirolo ir mūrloto dar neužpūčiau makroflexu. Dar svarstau ar verta makroflexu ar akmens vata.

Šiandien daug nepavyko padaryti, laipiojimas ant pastolių atima daug jėgų, todėl nesulaukęs, net kol saulė nusileis, susirinkau mantą ir grįžau namo. Reikia atgauti jėgas, nes šiltintinti dar yra ką :)

Polistirolo turiu dar 60 kvadratų, o tai reiškia, kad jau esu daugiau nei įpusėjęs savo žygį :)

Namo šiltinimas - VI diena

2011-04-12T20:13:00.001+03:00

Nesitikėjau, kad šiandien pavyks sulaukti momento, kada temperatūra pakils aukščiau 5 laipsnių ir galėsiu tęsti šiltinimo darbus. Iš ryto krapščiausi viduje: susivokiau, kad reikia 8 cm pakelti smėlio lygį, tai lėtais tempais vežiojau atlikusį mūrijimo žvyrą. Per pietus temperatūra pradėjo kilti, todėl nieko nelaukęs, puoliau maišyti klijus ir klijuoti polistirolą.

Esu šiek tiek nusivylęs polistirolo kokybe. Gal ir rankos kreivos, bet tie susidarę tarpai greit sapnuosis naktimis :) Kiek bendravau, visi kaip susitarę tvirtino, kad polistirolas jau toks yra ir tarpai nori nenori susidarys. Nebent būtų buvęs frezuotas... Belieka vienintelė išeitis tarpus užpūtinėti makroflexu. Tik dar nesugalvoju, ar pūsti iki pat sienos, ar pūsti tik pačią pradžią. Antruoju atveju, oras nebeišeitų, o likęs tuščias tarpas, tarnautų kaip nebloga šilumos izoliaciją (oro varža yra didesnė nei polistirolo). Įamžinau kelis tarpus:

Tų nelemtų tarpų yra ir daugiau. Kai kuriuos netekęs kantrybės užpučiu tuoj pat, kad akis mažiau badytų, kitus susitvardau ir užūtinėsiu kai armuosiu visą fasadą.

Šiandien pavyko gan neblogai padirbėti, nors siekiau daugiau, bet nuovargis ir laiko stoka daro savo. Jau beveik visą namą apšiltinau iki sąramų (žiedo). Kampų nešiltinau sąmoningai, kadangi nesu tikras ar užteks polistirolo, todėl stengiuosi šiltinti kitas dalis, o kas jau liks, tai dėl kampų.

Pasiekimai:

Vaizdas iš standartinės vietos:

Ryt tikrai ketinu pasiekti sąramas ir kai kuriose sienose jas perlipti. Tikiuosi orai bus palankūs, o laipiojimas pastoliais labai nesulėtins darbo :)

Namo šiltinimas - V diena

2011-04-10T20:19:00.000+03:00

Šiandien prognozavo, kad vėjas nurims. Ta proga surizikavau ir nulėkiau iki namuko pažiūrėti, ar įmanoma tęsti šiltinimo darbus. Velniškai nudžiugau, kai termometro rodyklė apsistojo ties (šiek tiek žemiau) 10 laipsnių šilumos, o tai reiškia, kad galiu šiltinti sieną, nes pagrindo ir oro temperatūra tinkama :) Šiltinau namo pietinę dalį, ten kur vėjas visiškai nepasiekė. Saulė nuolat kepino kuprą, o pavasarinis radijas (vieversėlis) neleido liūdėti. Visiškai be sustojimo ir atokvėpio, per keletą valandų, apšiltinau vat tiek:

Tiek apšiltinus, nori nenori teko keletą minučių atsipūsti.

Sugebėjau pasiekti tik 4 eilių aukštį, arba 2 m. Tęsiant darbus aukščiau, teks laukti geresnio oro ir mąstyti apie pastolių pagalbą... Kas man keisčiausia, kad ir kaip stengiuosi, tarpų iki 1-2mm niekaip nepavyksta atsikratyti. Ypač tarpai išryškėja polistirolo kampuose. Jei bandai tarpus naikinti kraipant patį polistirolą, tai gaunasi to tarpo perkelimas iš vienos vietos į kitą... Šiek tiek esu nusivylęs, kad šiais laikais neįmanoma padaryti polistirolo stačiais kampais, arba su minimaliais nuokrypiais... Kai pradėsiu armuoti, teks žaisti su purškiama puta, kitaip neįsivaizduoju kaip sumažinti tarpų skaičių.

Kol dar optimizmas nebuvo išblėsęs ir saulė nenusileidus apšiltinau paskutinį plotelį. Toliau tiesiog pritrūkau jėgų.

Lubų karkasas ir smeigiavimas

2011-04-09T17:09:00.002+03:00

Nelepina manęs pavasaris. Šiandien važiavau su mintim, kad bandysiu ignoruoti vėją ir šiltinsiu vistiek, tačiau pažvelgęs į termometrą mečiau visas mintis šalin - rodė lygiai 0. Teko krapštytis viduje.

Labai knietėjo pažiūrėti kaip seksis smeigiuoti polistirolą. Išbandžiau ant vienos dalies. Kitur arba aš, arba prailginimo laidas nepasiekė :) Bandžiau smeigiuoti pagal reikalavimus, kai kur įdėjau savų interpretacijų. Labiausiai pykdė faktas, kad grąžtas padaro didelę skylę polistirole, turbūt reiks mąstyti kaip prieiti iš šalies ir su putom tas skyles bent psichologiškai panaikinti.

O toliau, dėl žvarbaus oro persimečiau į vidų. Dar turėjau laisvo ploto, kurio nereikėjo atkraustyti nuo polistirolo, tai darbavaus palubėje. Šįkart suformavau lubų karkasą svetainėje.

O dabar seku orų prognozes ir laikau kumščius, kad pavyktų bent dalį namo užbaigti šiltinti kitą savaitę...

Lubų karkasas

2011-04-08T17:40:00.000+03:00

Šiandien žiauriai vėjuota. Nuvažiavau tikėdamasis bent 1 sieną užklijuoti polistirolu, bet apejęs aplink namą supratau, kad neverta rizikuoti. Vėjas velniškai stiprus, sudraskė 2 108 profilio tinkliukus, teks iš naujo klijuoti. Užtat turiu gerą pamoką, kad profilį klijuoti reikia visko pabaigoje :)

Kad nebūtų tuščias važiavimas krapščiausi viduje. Kamino daugiau nemūrijau, nes dėl metro neapsimokėjo maišyti "košės" (plius nuo mūro mišinio labai gražiai nudegiau kelis pirštus, reikia leisti jiems pasveikti :) ). Taigi, apsitvarkiau viduje, kaip tikras vyras, ir prisitvirtinau lubų karkasiukus ten, kur sugebėjau prieiti:

O toliau, laukiu ramesnio oro, kad galėčiau pradėti užbaigynėti sienas ir pradėti armuoti... Darbai stovi ir tas visiškai nesuteikia džiaugsmo...

Kaip aš kaminą mūrijau - I dalis

2011-04-06T20:00:00.000+03:00

Šiandien man oras padovanojo siurprizą - pavasarišką lietų. Iš ryto pasiruošiau sieną polistirolo klijavimui ir keliom minutėm atsikvėpęs sulaukiau to netikėto svečio :) Bet aš nenusiminiau, darbų viduje turiu ne ką mažiau nei namo lauke.

Vienas iš tų darbų - kamino mūrijimas (priminsiu: kaminą pasirinkau TONA gamintojo. Dauguma lietuvių yra už Schiedel arba baltų plytų, o aš nusprendžiau išbandyti kažką kitką). Atvirai prisipažinsiu - visiškai nesu gabus murijimui. Tą žinojau, bet šiandien tą labai puikiai suvokiau :) Kaminas mūrijosi ypatingai lėtai: iš pradžių tiesiog mėgavausi darbu, viską stengiaus daryti atidžiai ir griežtai pagal instrukcijas, o vėliau tiesiog supratau, nu nesu gabus mūryti :)

Skiediniui pasirinkua mūro mišinio Ceresit ZM. Labai tikėjausi, kad jį sumaišius su vandeniu, jis taps labai plastiškas, beveik toks pat kaip polistirolo klijai. Bet jis netapo plastiškas ir tas labai apsunkino darbą. Mintyse vis regėdavau, kaip kamina montuoja profesionalas (video, kurį pateikia gamintojas) ir vis lygindavau, suprasdavau kad aš kažką darau ne taip :)

Kamino pagalvėlė gavosi tokia, kokios ir norėjau - kieta ir lygi. Pagal instrukcijas, dedant kaminą, reikia pakloti vandens izoliaciją, nesvarbu, kad aš ją klojau po pagalvėle, padėjau ir po kaminu. Maža kas, o gal Kalėdų Senis ką nors skysto neš per kaminą?

Padėjus pirmą blokelį, kitų 2 blokelių likimas yra kampinio šlifuoklio rankose. Kadangi didelio neturėjau, teko naudotis "buitiniu" ir pjauti per abi puses. Primygtinai rekomenduoju pjovimą atlikti lauke, nes dulkių atsiranda bilekiek. Aš tą jau žinau :)

Maišant hermetiką, nepavyko griežtai laikytis nurodytos instrukcijos dėl hermetiko ir vandens santykio. Nes įpylus visus ingredientus pagal instrukciją, aš gavau šiek tiek drėgnesnius miltelius, sušokusius į gabalus, net po ilgo minkymo, jie nepasidarė plastiški. Todėl palengva maišant lašinau vandens, bijodamas perdozuoti.

Pirmasis kamino metras - pats lengviausias. Hermetiką gali lengvai užtepti, perteklių gali labai lengvai nuvalyti tiek iš apačios, tiek iš viršaus. Nereikia laipioti kopėčiomis ir saugotis, kad nukritęs skiedinys liks kamine amžiams.

Durelių montavimas ganėtinai greitas. Reikia tik sugebėti rasti tą atskaitos tašką, kai visi galai pagal gulsčiuką yra idealūs. Ar aš radau - turbūt :)

Šiandien pavyko pasidaryti tik tiek:

Atvirai pasakius, kamino dalimis džiaugiuosi. Neturiu su kuo palyginti, todėl sakysiu detales, kurios nudžiugino :) Komplekte buvo net tokios smulkmenos kaip pieštukas, sulankstomas metras, montavimo instrukcija 5 kalbomis, certifikato lipdukas, hermetiko matuoklis. Vieninteliu dalyku aš stebėjausi, kodėl gamykloje negali išpjauti tų blokelių :) Aš nekalbu apie tik savo gamintoją, turbūt nei vienas gamintojas to nedaro. Bet šiandien aš niekaip negalėjau rasti atsakymo :) Pasigedau mišinio montavimo liniuotės, t.y. kad mišinio uždėtum tiksliai tiek kiek reikia. Instrukcijoje buvo parodytas toks žaislas, o vat komplekte, kurį išnaršiau kiaurai, neradau. Ar esu visiškai patenkintas kaminu, atsakysiu, kai jį išbandysiu :)

Fasado šiltinimas - IV diena

2011-04-05T21:41:00.000+03:00

Šiandien pavyko tik nuo pietų ištrūkti ir tęsti šiltinimo darbus. Džiugu, kad jau beveik įpratau viską atlikti greitai - užmaišyti klijus, klijus užtepti ir priklijuoti lapą. Viskas vyksta beveik autopilotu. Mintyse vis kartoju tėčiaus ištartą frazę: tu obliuok, obliuok, aš nelygumus kirviu išlyginsiu :))) Tie nelygumai tai susidarę tarpai, kurie gaunasi dėl polistirolo nelygumų... Žinau tikrai, kad teks nemažai putų suvartoti, tuos tarpus panaikinant.

Bandžiau įamžinti vaizdo pokyčius per langą, t.y. kaip susiaurėja matymo kampas su 20 cm šiltalo sluoknsiu:

Nesu tikras ar tai pavyks įžvelgti nuotraukoje. Gyvai stovint prie lango, to beveik nesijaučia (tą galbūt lemia ganėtinai stori/platūs lango rėmai). Truputį atsiranda toks "kažkas užstoja" jausmas, kai bandai pažvelgti kažką šalia sienos. Bet sumoj esu patenkintas.

Šiandien pavyko tik tiek:

Jei gerai suskaičiavau, tai beveik 9 kvadratai per nepilnas 6 valandas.

Pagaliau pavyko pasijungti vandenį į namą! Kai vedžiau vandentiekio vamzdį į namą, aš nesujungiau su šuliniu. Tą akimirką neturėjau alkunės ir atgallinio vožtuvo, o kai nusipirkau, vis nesirįžau lipti į šulinį. Savaitgalį pasiskolinau iš bendradarbio Kęsto virvelines kopečias ir prižiūrimas kaimyno Donato lipau į šulinį. Prisipažinsiu, kojos ir rankos drebėjo ne ką mažiau, nei dengiant stogą :) Su šulinio pajungimo žaidėm apie valandą, užtat dabar įsigijęs siurbliuką, nebelakstysiu su kibiru pirmyn atgal. O ko ne civilizacija? :)

Namo šiltinimas - III diena

2011-04-04T17:30:00.001+03:00

Šiandien labai vejuota. Iš ryto padariau eksperimentą: užsimaišiau du kibiriukus klijų ir non-stop klijavau polistirolą. Per šiek tiek daugiau nei valandą pavyko užklijuoti 4 kvadratus. Labai džiaugiuosi tokiu rezultatu. Įsivaizduoju, kaip greitai eitųsi klijuoti, jei tereiktų dėti lapus, o kažkas už tave užmaišo klijus, užtepa ant lapo... :)

Dėl tam tikrų priežasčių nepavyko šiandien tęstis darbus, todėl rezultatas tik toks:

Šiandien susimąsčiau, kad visiškai nenutuokiu su kuo reikia šlifuoti polistirolą užlyginimui. Turiu tokia lentelę, į kurią įsistato aštrus tinklelis, bet turbūt reikia šlifuoti su švitriniu popieriu?

Namo šiltinimas - II diena

2011-04-03T19:32:00.000+03:00

Kaip ir maniau, darbas nuo pastolių/kopėčių yra dvigubai lėtesnis. Šiandien pavyko apšiltinti tik 7 kvadratus, net iki savo nustatytų ribų nepriartėjau. Kągi, turiu puikios progos pasitaisyti kitą dieną...

Labai daug darbo atėmė darbas "koridoriuje", t.y. įėjimo šiltinimas, plius priartėjau prie sąramų, o tai reiškia daug visokių primatavimų ir pjovimų :) Žodžiu - lėtas žaidimas. Dienos rezultatas iš įprastinės vietos:

Vakar pamiršau nufotografuoti iš arčiau, kaipgi atrodo tas 108 profilis. Prisipažinsiu, man jis buvo kažkokia mįslė, kol neišpakavau ir nepamačiau gyvai. Jei internete ir rasdavau kokį vaizdą, tai realiai neįsivaizduodavau kaip tas daiktas atrodo gyvai. Bet vat pačiupinėjus, viskas pasidarė labai aišku :) Nuotraukoje 108 profilio dalis:

Nežinau ar gerai darau, bet šie profiliai nepalieka šiukšlių, t.y. jei yra koks gabaliukas neišnaudotas, panaudoju jį kitam langui...

Įėjimas pastebimai susiaurėjo. Atsistoji prieš duris ir apima toks keistas jausmas... Neturėčiau to stebėtis, juk tarpas susitraukė apie 40 cm, bet tai tik skaičiai, gyvai visai kitaip :)

Šiandien dirbau visai neskubėdamas. Padariau keletą klaidelių, todėl nusprendžiau, kad jei versiuos per galvą ir stengsiuos tilpti į savo 11 kvadratinių metrų limitą, pridarysiu daugiau skubotų klaidų.

Supratau vieną nerašytą taisyklę - jei klijus pasidarai per skystus, klijuojant gali nesukontroliuoti atstumo nuo sienos, taip gausis labiau įlindęs lapas. Gaila, kad tą supratau savo kailiu :)

Prieš tepant klijus ant išpjaustynėto lapo, būtina įsitikinti, kad klijai tepami ant teisingos pusės :) Nuotraukoje net šviečia lapas, kaip įrodymas, kodėl tai naudinga :)

O toliau žada lietų, tikiuosi jis neateis dar rytoj, nes pradžiuvusi žemė leis darbuoti namo šonuose, o tai turėtų labai paspartinti darbus.

Fasado šiltinimas - I diena

2011-04-02T20:12:00.000+03:00

Štai ir sulaukiau to momento, kai drebančia širdim pradėjau fasado šiltinimą. O drebančia todėl, kad mintyse vis kažkas kirba - "o gal kažką darau ne taip". Prisipažinsiu, teorijos šiuo klausimu prisirinkau ir prisiskaičiau daugiau nei per visus fizikos kolius kartu sudėjus. Labai padėjo ir praktiniai patarimai iš žmogaus, kuris tai jau yra daręs ne kartą. Bet viskas apsiverčia (užsimiršta), kai tai pradedi daryti pats :)

Taigi, nuo pradžių.

Pirmam pabandymui nusipirkau 26cm EJOT smeiges. Galvojau, kad bus paprasta dėžutė, su plastikiniais kaiščiais ir kažkokiom plečiančiom vinim. Pamačius prekę išspaudžiau šypseną - tai beveik kaip Kalėdų maišas, tik kad mėlynas:

Pati smeigė (26cm) ir vinis atrodo taip:

Aplink duris ir langus eina 108 profilis. Toks lipnus daiktas su tinkleliu. Kai jį paėmiau į rankas, visiškai nesugalvojau kur jį dėti. Bet pora skambučių ir aš jau žinau atsakymą:

Tiesa pasakius, aš nežinau faktinės to profilio naudos. Tačiau man nuoširdžiai patarė, kad jis reikalingas ir neleido mąstyt kitaip :) Vienintelį pliusą įžvelgiau - nereikia mąstyti kiek toli polistirolu uždengti langus/duris. Nes profilis jau prilipęs ir tiksliai žinai, kur užsibaigs šiltalas.

Prieš pradėdamas maišyti klijus, išmatavau kiek litrų telpą maišiuke (25 kg). Norėjau pažiūrėti, kokiu kiekiu vandens reiktų maišyti mažesnius kiekius klijų. Kadangi maišymui turiu tik silpną drėlę, kuri gali bet kada atsisakyti maišyti didesnį klijų kiekį. Taigi, mano didžiausiai nuostabai, 25 kg klijų maišiukas yra 24-25 litrai klijų. Aišku pirmi klijų maišymai buvo tiksliai pagal proporcijas, tačiau vėliau, jau įpratau maišyti "iš akies". Klijai užsimaišo fantastiškai lengvai ir greitai. Masė tampa tokia lipni, limpanti prie bet ko :) O kai prilipus prie bet ko sudžiūva, tampa sunku atsikratyti.

Yra labai sunku fiksuoti įvykius ir stengtis kruopščiai padaryti darbą, bet pirmąjį lapą aš privalėjau įamžinti :)

Iš pradžių labai bijojau, kaip man seksis tepti ant lapo kraštų. Bet paėmęs kelnę į rankas ir išmėginęs su klijais supratau, kad nerimavau be reikalo. Klijų masė labai lengvai prilimpa ir nereikia vargti stengiantis juos prilipusius išlaikyti. Pareguliuoji storį, uždedi 3 blynus per vidurį ir nukrapštęs kraštus neši prie sienos. Prie sienos jie prilimpa taip pat lengvai, bet atplėšti nebandžiau :)

Pirmasis kvadratas:

Buvau šventai įsitikinęs, kad polistirolo lapus suglaudęs, nesigaus jokie tarpai. Tačiau teko labai nusivilti, kai padėti keli lapai, apšvietė jų nelygumą. Ką gi, teks pripurkšti putų į tarpus...Aišku, galima žaisti ir tą nelygumą pašalinti šlifuojant, bet aš įsivaizduoju kiek tai užtruktų...

Šiandien pavyko su 2 maišiukais klijų priklijuoti 11 kvadratų šiltalo. Tikiuosi panašius tempus išlaikyti ateinančią savaitę ir pamatyti finišo tiesiąją po Niolikos dienų :) Nors dabar darbas yra ant žemės ir daug paprastesnis, kai persikelsiu ant pastolių jis turi smarkiai suletėti...

Prieš išvažiuodamas, kruopščiai apklojau ta pačia plėvele nuo polistirolo pakuočių. Žada lietų, nenoriu, kad išplautų visą mano darbą:

Ir dar kartą iš tradicinės vietos:

Grindinis šildymas - WAVIN

2011-03-29T11:28:00.000+03:00

Jau nuspręsta ir "užštampuota" :) Karštą projektą laikau savo rankose, vamzdukai laukia savo darbų eilės. Turiu beveik visko ko reikia, išskyrus laiką... Vamzdukų išvedžiojimo sprendimą pateikiu čia. Mano akims žiūrint, jis skiriasi labai nežymiai nuo to, ką projektavau aš pats. Mano didžiausias nustebimas buvo virtuvės grindinio šildymo sprendimas - po spintelėmis vamzdukų vistik nėra...

Kiekvienam statybų etapui rengdavau po mini konkursėlį. Galvodamas apie grindinį šildymą kažkaip pamiršau, kad turiu galimybę surengti tokį konkursėlį: nes viskas įvyko labai greitai, man buvo rekomenduota firma, kuri užsiiminėja santechnikos prekyba (Dahlgera), buvo rekomenduotas vamzdukas ir jo gamintojas, man teliko apsispręsti ir pirkti :) Dvejojau savo sprendimu tol, kol perskaičiau vieno lankytojo komentarą, apie galimybę padėti apsispręsti. Esu dėkingas jam už tai, kad apšvietė mane vamzdukų savybėmis ir sukritikavo dėl pirminio pasirinkimo. Jo dėka, "įvyko tylus konkursas" tarp kelių gamintojų ir nugalėtoju tapo WAVIN :)

Vamzduką padėjo parinkti nugalėtoja įmonė, sudarydama projektą, paskaičiuodama namo nuostolius ir šilumos poreikius. Taip jau gavosi, kad programa paskaičiavo, jog man pilnai užtenka 16 diametro vamzduko, tiesa, vamzdukas be AL barjero, kaip kalba pardavėjas, "tai yra tikrasis grindinio šildymo vamzdis". O tikrasis dėl to, kad AL barjeras mažina šilumos perdavimo galimybes ir automatiškai reikia paduoti aukštesnės temperatūros vandenį. Kaip bus iš tikrųjų, turbūt papasakosiu, kai visą tai išbandysiu praktiškai (kai klosiu vamzdyną ir atliksiu pirmuosius šildymo bandymus). Dabar tik džiaugiuosi pirkiniu :)

Stogo šiltinimas - V diena

2011-03-26T20:36:00.000+02:00

Jau matosi finišo tiesioji :) Šiandien pasidariau tai, ką planavau, bet nepasidariau, šią savaitę vakarais. Bandžiau vakare dirbti, bet vakaras daro savo: tamsu ir galva dirba nebe taip :) Mano tikslas buvo užbaigti šiltinimo sluoksnį koridoriuje ir pradėti sukti lubų karkaso užuomazgas. Vėlgi, ilgiausiai užtruko, kol radau idealiausią būdą, kaip tai padaryti. Pirmą vakarą praleidau vien svarstydamas ir bandydamas, rezultatas - 2 val. 2 lentutės. Apsispjaudžiau ir nusprendžiau tai padaryti savaitgalį.

Savaitgalis kaip niekad nuostabus. Saulė šildo, sniego nė kvapo, užsikaiti arbatos ir kaip katinas šildais saulėje, net darbai pasimiršta :) Iš ryto, pagaliau užbaigiau paskutiniuosius tarpus ir prisukau daugiau karkasėlių:

Čia buvo pati šlykščiausia stogo dalis, kadangi vatų reikėjo daug prisipjaustyti, tarpai nestandartiniai, žaidimo bilekiek :) Durniausia tai, kad vatos nuo svorio palinkusios į žemę (nes didelis tarpas) ir kai tvirtini karkasiuką, su juo keli ir 4 vatos demblius. Malonumas menkas, kai kas nors iškrenta iš rankų ir tenką "kelimo rungtį" kartoti dar ir dar...

Šiandien padariau nusikaltimą :) Labai knieti nagai susimūryti kaminą. Iki pilnos laimės trūksta tos taip laukiamos temperatūros (+5) ir kaminui "pagalvėlės". Pagalvėlės paskirtis, kaminą pakelti iki nulinio grindų lygio, kad grotelės būtų tinkamame aukštyje, o ne prie pat žemės. Kadangi dabar name vos +2, išdrįsau tą pagalvėlę išsilieti. Nežinau ar labai blogai padariau, bet surizikavau.
Labai tingėjau pasidaryti medinį karkasą tai pagalvėlei, todėl jį sukonstravau iš plytų. 3 plytos ir darbas baigtas :)

Anksčiau maišydamas cementą, visiškai nekreipdavau dėmesio į vandens kiekį (man nebuvo svarbu jo stiprumas ir kt. savybės). Šįkart nusprendžiau kitaip - vandens pyliau griežtai tiek, kad gaučiau vos vos drėgną (birų) mišinį. Teoriškai, toks skiedinys turi turėti geresnių savybių.
Pagalvėlėje įliejau armatūros ir "suvibravau" su plaktuko dūžiais. Mano galva, tai turėtų gautis vienas kiečiausių mano lietų kūrinių. Jei atlaikys kamino krūvius, užskaitysiu kaip puikų darbą :)

O toliau pasikartojantis darbas: montuojami mediniai karkasėliai ir dedama likusi vata. Nors medis ir yra kalibruotas, bet nelygumu (mano nusivylimui) yra daug. Paklaidos iki 1mm. Vėliau išsivedžiosiu siūlą ir žiūrėsiu ar reikia kaip nors kitaip lyginti, ar to užteks gipsui...

Karkasui formuoti naudojau lentutes 50x30 po 3m. Prie gegnių sukau 9 cm medvarščiais. Išbandytas reikalas - 2 lentutės puikiai išlaiko 100 kg :) Ant gegnių, ties sujungimo vieta, dariau prasilenkimą taip, kad 2 karkasėliai ant gegnės užeina visu paviršiumi. Nusprendžiau, kad neverta žaisti darant sujungimą. Taigi, bendras rezultatas:

Šiltinti stogą dar reikia, tačiau tos vietos užriozglintos putų polistirolu. Dabar darysiu pertrauką, kai apšiltinsiu fasadą, galėsiu grįžti užbaigti stogą. Kitu atveju, vėl lauktų medžiagų pernešimas iš vienos vietos į kitą :)

Stogo šiltinimas - tęsiam

2011-03-20T16:54:00.000+02:00

Šiandien po pietų buvau nuvykęs užbaigti vakarykščių darbų, t.y. likusius 2 tarpus. Šiek tiek susinervinau supratęs, kad vistik galėjau šachmatiškai perdengti vatos demblius, kadangi vatos ilgis puikiai įsipaišo į tarpą tarp gegnių... Bet nusprendžiau neardyti viso darbo, o palikti kaip yra. Tokiu perdengimo principu išbandžiau paskutinius tarpus.

Kol dar pavasaris neapsisprendęs, vakarais užbaigsiu koridoriaus šiltinimą. Po 2 savaičių prasidės fasado šiltinimo darbai...

Stogo šiltinimas - IV diena

2011-03-19T18:29:00.000+02:00

Šiandien ketinau apšiltinti visą koridoriaus stogo plotą. Tačiau mano planams truputį buvo nelemta išsipildyti, kadangi pritrūkau siūlo vatai ir kantrybės pjaustyti vatą tarpeliams :)

Atstumai tarp gegnių tokie visiškai nestandartiniai: apie 122-124 cm. Pagal mano planą, ten turi keliauti 2x610 vatos lapai. Teoriškai viskas atrodo labai gražiai :) Sunkiausia dalis buvo išlaikyti tuos lapus tame tarpe, kadangi mano namas ne išimtis - vistik galioja gravitacijos dėsniai... Kol sugalvojau būdą, kaip priversti 4 lapus laikytis tarpe tarp gegnių, visiškai išmečiau iš galvos idėją, tuos lapus sudėlioti šachmatiškai, kad sumažėtų tikimybė šalčiui prasiskverbti. Tam pritrūkau kantrybės ir viliuosi, kad skersuojant likusius 10 cm, perdengimai atliks savo darbą (neleisti šilumai pabėgti).

O būdas ganėtinai paprastas - išsipjoviau pagaliuką, ilgesnį nei tarpas tarp gegnių. Įdėjus 2 vatos lapus į tarpą, su pagaliuku užskersuodavau, taip prispausdamas vatas. Tuomet "prišaudydavau" siūlą ir pagaliuko nebereikdavo. Tačiau toks darbas ganėtinai alinantis ir lėtas. Pagaliuką ne visada pavykdavo pataikyti, vata ne visada klusniai kabodavo :)

Šiandien pavyko išnaudoti tik 4.5 pokus vatos ir 200 metrų siūlo :) Kadangi siūlo daugiau nebeturėjau, teko palikti 2 tarpus kitam kartui. Tie mažiukai tarpukai, kurie puikiai šviečia nuotraukose, taip pat nukeliami kitam kartui, kadangi ten jau reikės daug kantrybės pripjaustant vatą. Šiandien aš buvau be kantrybės :)

Šios dienos rezultatas:

Tos "šlapios" dėmės - susimaišiau cementą su vandeniu ir aplyginau gręžimo skyles. Skylės atsirado, kai tvirtinom mūrlotą prie sienos. Tiesiog, tai norėjau padaryti seniai, o šiandien pasirodė puiki proga. Faktinės naudos nežinau, užtat pasitenkinimas didelis, plius apsaugojau metalą nuo tolimesnių rudijimų :)

Kažkaip sugebėjau apsiskaičiuoti ir tikrai žinau, kad vatos liks. Nors liks nedaug, apie 4-6 pokai, bet vietos name užims ir trukdys liejant grindis...

Stogo šiltinimas - III diena

2011-03-05T17:54:00.000+02:00

Jau beveik pavasaris. Išlindusi saulutė vis labiau įkaitina orą. Jei lauke laikosi aukščiau nulio ir šviečia saulutė - neapsakomas kaifas darbuotis name. Polsio minutėmis šildžiausi saulės spinduliuose kaip katinas.

Šiandien ketinau visiškai užbaigti stogo šiltinimo darbus ten, kur sugebu pasiekti. Deja, turiu 3 nestandartinius tarpus (visi po 67 cm), kurie neleido mano ketinimams išsipildyti. Tarpams iš pradžių pjoviau vatos demblius, bet išsigandęs, kad pritrūksiu vatos likusiam stogui, lioviausi. Po to bandžiau pjauti demblį juostomis ir maišyti 57+10cm. Tačiau tokių demblių dėjimas yra labai erzinantis "žaidimas", nusprendžiau, kad reikia apšiltinti tą vietą, kuri arčiausiai dūšios. Bent jau dabar vėjas pro tuos tarpus neįsiverš į namą:

Toliau buvo standartinis mano darbas: medžiagų pernešimas iš vienos vietos į kitą. Nors stogui suvartojau nemažą kiekį vatos, bet viduje vietos niekaip nedaugėjo, jos tik mažėja.

Žmona įamžino stogo šiltinimo procesą (nuotraukos be aktoriaus):

Šita stogo dalis turėjo standartinius tarpus, todėl jos šiltinimas užtruko nepilnas 2 val. Paskutinėje nuotraukoje užfiksuotas tarpas - tiesiog nenorėjau ardyti naujo vatos poko ir palikau kitai dienai.

Buvau pagautas labai atsakingu momentu, kai tvirtinau kabėmis lininį siūlą:

Stogo šiltinimo, pirmojo etapo darbai, beveik eina į pabaigą. Liko koridorius, tos laimingosios 3 eilės ir vietos kur stogo šiltinimas susitiks su fasado šiltinimu. Antrasis etapas bus smagesnis, kadangi dėsiu 2 sluoksnius po 5 cm ir prasidės lubų lyginimo operacija.

O toliau, vejam žiemą iš kiemo ir laukiam pavasario :))

Stogo šiltinimas - II diena

2011-02-26T15:12:00.000+02:00

Neištvėriau šiandien ir nulėkiau iki namuko. Rytas buvo žiauriai šaltas, tačiau vėliau išlindo saulė ir šiek tiek sušildė orą. Žinoma, temperatūra vistiek neigiama. Dirbti sunku: apsauginė kaukė apšerkšnija nuo iškvėpiamų garų, o sustojus pasigrožėti nuveiktu darbu, sukausto šaltis. Bet noras nudirbti darbus yra didesnis. Turbūt tai supras tik tie, kurie tai yra pajutę :)

Sieno įšalusios. Lauke šilčiau nei viduje. Todėl atokvėpio minutėmis išeidavau į lauką sušilti. Štai kokį grožį sukūrė šaltukas ir pavasarinė saulė:

O toliau, toks pat stogo šiltinimo darbas. Nuotraukos ir įrašas tik tam, kad būtų ką atminti.

Pirmoji eilė:

Šito stogo nešiltinau iki pat sienos. Šiltinant fasadą reiks kruopščiai apšiltinti fasado-stogo sujungimus, todėl kad netrukdytų ar nereiktų daryti dvigubo darbo, pasilikau šitą pabaigai:

Mažąjam stogui liko 3 eilės. Teko pasilikti kitai dienai. Tos eilės yra su nestandartiniais tarpais 65-68 cm, todėl teks pjaustyti vatą, o pjaustymas pristabdo darbus ir prie tokio šalčio greitai bėgčiau prie pečiaus.

Grindinio šildymo projektas V2

2011-02-24T20:17:00.001+02:00

Pora vakarų prie patogios programos ir atsiranda grindinio šildymo projektas #2 :) Šįkart braižiau pats, ne automatizuotai. Braižiau spiralės principu.

Vien tik sausi faktai:
Tarpai tarp vamzdukų: 1 m nuo išorinių sienų - 10 cm, visur kitur - 18 cm. Kadangi nebuvo patogu išpaišyti kolektoriaus, tai vamzdukus tiesiog suvedžiau į daugmaž tą vietą. Kambarys, kuriame nėra grindinio šildymo - katilinė. Kontūrų ilgiai 40-70 metrų, ilgiausias kontūras gaunasi virtuvėje - virš 80 metrų. Nesu tikras ar jį skaldyti, ar taip ir palikti. Pastudijuosiu :) Iš viso gaunasi 12 kontūrų.

Grindinis šildymas - komentarų kratinys

2011-02-23T10:36:00.000+02:00

Nusprendžiau parašyti atskirą straipsnį, kaip atsakymą į kelis komentarus. Gal kam nors pasirodys tai naudinga.

Šiandien susitikau su Dahlgera atstovu. Pokalbis buvo apie šildymo sistemą, ką aš planuoju ir ką jis rekomenduoja. Pokalbis buvo fantastiškas ir informatyvus. Visų detalių neišpasakosiu, bet šiek tiek informacijos pasakysiu:
1. Vamzdukus rekomendavo vedžioti spirale. Spiralė grindis sušildo tolygiai. Tačiau, jei yra keli kontūrai kambaryje, reikia nusiteikti, kad tarpas tarp kontūrų bus "vaikščiojantis". Maksimalus kontūro ilgis 80-100 metrų.
2. Labai priklauso kas šildys vandenį vamzduke. Mano išsirinktas vamzdukas PE-RT/AL/PE-RT yra su aliuminio folija, kas sumažina šilumos perdavimą, todėl geoterminis šildymas turės labiau pasistengti sušildyti grindis. Geoterminiam šildymui rekomenduojama be AL.
3. Pasirodo vamzdukai grindiniam šildymui tinka ir geriamam šaltam bei šiltam vandeniui tiekti.
4. Akumuliacinė talpa yra naudojama tik grindiniam šildymui, karštam vandeniui ruošti yra naudojamas atskiras boileris. O aš maniau, kad akumuliacinė talpa tinka viskam...
5. Rekomenduojama dėti foliją, atsparią betono šarmui, kad šilumą ekranuotų ir nukreiptų į viršų.
6. Tinklelį dėti žemiau vamzdukų, nes visi taip daro :)

O toliau atskiras mano pamastymas/komentaras. Man pačiam kilo natūralus klausimas - galbūt grindinio šildymo neplanuoti po baldais. Internete radau tik informacijos, kad rekomenduojama padėti folilja po šaldytuvu, apie baldus neužsimenama. Mano asmeninė nuomonė, kad neverta taupyti tų vamzdelių ir planuoti baldų vietą iš anksto. Nešildomas plotas vistiek pasiims šilumos dalį iš šildomų plotų taip mažindamas grindų temperatūrą šalia. Ar verta?

Priminsiu, kad čia pirminis grindinio šildymo variantas. Jų bus daugiau. Žiema dar nesibaigia, todėl turiu laiko planuoti ir skaičiuotis. Beje, tokio temos populiarumo nesitikėjau, bet visiems labai ačiū už konstruktyvius komentarus ir nuomones.

Grindinio šildymo projektas

2011-02-22T11:41:00.000+02:00

Labai mėgstu planuoti, dar labiau mėgstu veiksmus atlikti pagal numatytą algoritmą. Taip daug paprasčiau, taip daug lengviau aptikti klaidą, nes matai pilną vaizdą. Labai norėjau, kad grindinį šildymą suprojektuotų tos srities specialistai, tačiau atsiremdavau į diskusijas, kurios nevesdavo niekur.

Perliukas: Diskutuojam apie grindų sumuštinį. Pasakiau, kad armatūros tinklelis turi būti virš grindinio šildymo vamzdelių, nes jo paskirtis surišti betoną, ne vamzdelius. Diskusija baigėsi ties 2 stebuklingomis frazėmis: "visi taip daro" ir "15 metų jau šitaip darau ir nebuvo nusiskundimų".

O toliau, tipinis bendravimas: kam tau to reikia, niekas taip nedaro, daryk standartinius tarpus ir būsi laimingas. Buvau net radęs firmą, kuri užsiiminėja projektavimu, net suderėjęs buvau, bet kai reikalai pakrypo kiek rimčiau, kaina išaugo 50%. Tipiška, Lietuviška...

Grįžtam prie kiek džiugesnių emocijų. Yra auksinė patarlė: jei nori, kad darbas būtų padarytas gerai - daryk pats. Susiradau programinę įrangą, kuri tau paskaičiuoja viską, kas susiję su grindiniu šildymu. Viską - šilumos nuostolius, šilumos poreikį, vamzdelių bei mazgų skaičių. Tereikėjo pasedėti keletą vakarų perprasti programą, pasiskaityti daug literatūros apie reikalavimus bei pakalbėti su kaimynu Donatu apie pagrindinius principus. Rezultatas yra, turiu pirmąjį grindinio šildymo projekto variantą. Pirmąjį todėl, kad dar keisis nuomonė ir žinios :) Pagrindiniai principai, kurių laikiausi: prie langų ir išorinių sienų atstumai tarp vamzdelių 100mm, visur kitur: miegamuosiuose 150mm, svetainėje, vonioje ir virtuvėje 200mm. Koridoriaus vamzdyno neskaičiavau, nes ten keliaus vamzdžiai iš kambarių ir taip gausiu papildomus mazgus. Viso vamzdyno ilgis 700 metrų. Reikės kolektorinės spintos su 12 mazgų. Čia trumpam mano žinios pasibaigia ir daugiau nebežinau ko reikės :)

Vamzdį išsirinkau Vokišką, daugiasluoksnį 18x2 pe-rt/al/pe-rt.

Stylish Blogger Award

2011-02-15T09:02:00.012+02:00

Šiandien gavau laišką nuo Vidmanto, kad jis man skiria apdovanojimą. Iš pradžių nesuvokiau, su kuo šis daiktas valgomas ir ant kokios lentynos jį padėti, bet pasinaudojus geriausia pasauline interneto paieška (draugų komentarai) palengva susidėliojau vaizdą.

Pasirodo, gavus šį apdovanojimą, reikia įvykdyti kelis labai svarbius punktus:

Pasakyti ačiū žmogui, kuris skyrė apdovanojimą (asmeniškai ar/ir su nuorodą į jo blog'ą);
Reikia parašyti 7 nuoširdžius faktus apie save;
Apdovanoti ~15 blogų, kurie verti to ir informuoti jų autorius.

Taisykles interpretavau, nedariau copy/paste :) Manau jų esmės visiškai nepakeičiau. Nors aš nelabai tikiu tokiais dalykais, kaip šis (persiųsk šį laišką X draugams ir tapsi laimingiausiu žmogumi ant šio svieto), bet manau šįkart padarysiu išimtį :)

15 nuorodų niekaip nesukrapštysiu, bet įdėsiu tai, kas yra man arčiausiai dūšios (kaži ar galima skirti apdovanojimą tam, kas skyrė tau?). Trumpa šio blog'o gimimo istorija: prieš pradėdamas savo statybas, labai norėjau pasidaryti įvykių nuotraukų albumuką, tiesiog atminimui. Tačiau, labai bijojau, kad kompiuteriui susenus ir netikėtai pasiligojus, galiu prarasti visus istorinius įrašus. Pradėjau ieškoti alternatyvų, pradėjau domėtis, ar yra tokių pat "istorikų" tik internete. Radau keletą blog'ų, kuriuos stebiu iki šiol, kurie tapo šio blog'o įkvepimu ir pradžia. Šiuos blogus dabar ir paminėsiu:

Vidmanto statybos - šitaip namą stato stiprus žmogus;
Žilvino statybos - IT specialistai ne tik namus stato, bet ir proto namams įkrečia :) Gan išsamus statybos "žurnalas" ir vaizdai;
Virginijaus statybos - alternatyvių vidaus statybos darbų vykdymas pagal laiko patikrintus metodus;
Kitokia statyba - meniniko dvasią turinčio žmogaus statybos kitaip;
Nuosavo namo statyba - pavyzdys apie greito namo statybas (jei neklystu su terminais, tai yra skydinis namas).

Pripažinsiu, sugalvoti blog'o santraupą sudėtingiausias dalykas. Todėl, jei perskaičius trumpus apibūdinimus netapo aiškiau apie ką parašyta, aplankykite blog'a ir susidarykite savo nuomonę :)

7 faktai apie save. Skamba panašiai kaip nusirengti minioje. Nelabai mėgstu tai daryti, todėl faktai bus apie dabar, ne apie praeitį ar ateitį:

Esu iki kaulų smegenų programuotojas. Viską vertinu griežtai ir per logiškumo prizmę. Esu griežtas sau ir kolegoms :) Esu vertinamas.
Statybos man yra didelis ir brangus eksperimentas. Viskas man yra įdomu, viską noriu išbandyti ir labai nemėgstu stereotipų.
Nemėgstu miegoti palapinėje.
Mašina tik susisiekimo priemonė. Tiesa, turiu Citroen Xantia, kuri yra šiek tiek egzotiška.
Velniškai smalsus.
Žaviuosi kosmosu: žvaigždėmis, planetomis. Deja, dar teleskopo neturiu. Kol kas :)
Asmenybės tipas INTJ :)

Truputį nusižengsiu taisyklėms ir asmeniškai neinformuosiu autorių.

Stogo šiltinimas - I diena

2011-02-05T17:56:00.001+02:00

Pagaliau sulaukiau šiltesnės dienos (ir dar savaitgalį). III-čią statybų sezoną pradėjau medžiagų pirkimu, o ši žiema niekaip neleidžia duoti rimtą startą mano darbams. Orų prognozes stebiu, kaip žvejys, ir krykštauju, kaip vaikas, kai teigiama temperatūra prognozuojama savaitgaliais.

Nors šiandien ir šlapia, nors vėl sugebėjau užklimpti savo "nuostabiame" kelyje - tai nuotaikos ir planų nė kiek nesugadino. Name sausa (nors truputį vėjuota), o išsikapstyti iš sniego padėjo kaimynas (labai jam AČIŪ).

Šiandieninis planas buvo didžiulis - apsišiltinti stogą visur, kur sugebu pasiekti neperkraustydamas medžiagų. Pasirinkimas nedidelis - svetainė ir virtuvė. Visur kitur užversta šiltinimo medžiagomis.

Pirmą kartą šiltindamas stogą (per repeticiją), vatą "laiptavau" kas 10 cm, šiandien nusprendžiau, kad tai yra per mažai ir sukūriau kitokią schemą. Dabar laipto žingsnis yra pusė vatos demblio (t.y. apie 60 cm). Mano galva tai kur kas geresnis sprendimas:

Pirmos eilės klojimas užtrunka ilgiausiai: vatos prisipjovimas, įdėjimas ir lygiavimas. Visos kitos eilės klojasi be didesnių galvojimų, žinoma, stengiesi, kad neliktų jokių tarpelių ir nelygumų.

Šįkartą dėdamas vatą, dėjau ir lininį siūlą. Šita namo pusė patiria didžiausius vėjo krūvius, todėl pabijojau, kad įsisiautėjęs vėjas neišpūstų vatos (ir mano darbo). Lininį siūlą tvirtinau paprasčiausiu būdu - su šaudykle (liaudiškai krokodilas?). Pradžiai užteks, o vėliau, kai kalsiu skersinukus, siūlas jau nebeatliks savo darbo.

Iki pietų pertraukos sugebėjau pasidaryti vat tiek:

Užbaigta svetainės dalis:

Kadangi kamino mūrijimo darbai laukia ateityje, kamino skylės nepildžiau vata. 2 tarpų aukščiau kamino nepildžiau, nes ten gavosi nestandartiniai tarpai (52 cm) ir tiesiog patingėjau pripjautį vatą. Pasilikau šitą pačiai pabaigai.

Virtuvės dalis buvo tik 4 eilės, todėl čia viskas klojosi labai sparčiai. Darbai paspartėjo ir dėl to, kad lininį siūlą tvirtinau tik kritiniuose taškuose. Surizikavau, pažiūrėsiu ar pasiteisins :)

Virtuvės vaizdas:

Bendras 6 valandų rezultatas:

Šiandien sugebėjau sunaudoti apie 6 kubus vatos.

Stogo šiltinimas - repeticija

2011-01-22T15:06:00.000+02:00

Labai didelio smalsumo vedinas, šiandien nusprendžiau išmėginti kaip gi šiltinasi tas stogas :) Dar savo kailiu norėjau sužinoti, ar tikrai akmens vata dulka. Atsakysiu: dulka dar ir kaip :) Tik tas dulkes pamatyti labai sunku, bet pajusti labai lengva - veidas pasidengia tokiu kaip smėliu (džiaugiuos, kad bent neniežėjo).

Šiandieninį šiltinimą pavadinčiau labiau repeticiniu, kadangi rimtai į tai nežiūrėjau, o tik stengiausi įvertinti savo tempus ir pajegumus. Labai neskubant, man pavyko sunaudoti kubą vatos per 45 min. Į valandą įtraukiu vatos atsinešimą, "ožio" perstūmimą ir t.t. Dirbau 3 etatais + fotoreportažai.

Stengiausi vatos sluoksnius dėti taip, kad persidengtų. Nenorėjau jos pjaustyti, todėl "laiptus" padariau lauke. Juos išlyginsiu ir panaikinsiu kai šiltinsiu sienas (dėsiu papildomą vatos sluoksnį apie mūrlotą).

Pati pati pradžia:

"Laiptai":

O toliau gan lengvas pasikartojantis darbas: prisistumti "ožį", užsimesti ir įsprausti vatą ir kartojam :) Kai kuriose vietose vata buvo 2 cm platesnė nei tarpas. Pamiršau bedirbdamas, koks yra optimalus tarpas, todėl vatą įkišau. Jei vis dėlto padariau broką - nebus sunku ištaisyti :)

Kas tas juodulis - nežinau. Tiesiog buvo ant vatos ir viskas :)

Dirbti neigiamoj temperatūroj blogis. Kol judi kruti, tol karšta, bet sustojus akimirkai pasigrožėti pūga, pradedi visas stingti. Todėl nusprendžiau, kad neverta verstis per galvą ir užbaigęs 4 eiles, susikroviau mantą:

Nežinau ar pasielgiau gerai, bet apačioj nepririšau šniūrų. Vata šauniai laikėsi ir be jų. Įdomu, kaip bus kai ji ten truputį pradės judėti, dėl temperatūros pokyčių.

Dirbadamas pastebėjau įdomų dalyką: jei vata atrodo deformuota, ją užtenka švelniai ranka patapšnoti ir ji grįžta į pradinę būseną. Panašiai padeda ir kai vata yra įsprausta tarp gegnių - patapšnoji ties įdubomis (pvz. nuo pirštų) ir vata grįžta užpildydama erdvę.

Putų polistirolas - grindims, pamatams, neoporas

2011-01-21T19:04:00.000+02:00

Tęsiu savo nuotykius namo šiltinimo klausimais. Šiandien pavyko sulaukti visų medžiagų ir jas susandeliuoti namo viduje. Džiaugiuosi, kad pavyko viską padaryti šiandien, nes prognozuojama pūga, manęs visiškai nedžiugino (seku orų prognozes labiau nei žvejys). Medžiagas pirkau iš Bauen, todėl jei kam smalsu, ar tik pradedate paieškas - rekomenduoju :)

Atvažiavo putų polistirolo mašina. Beveik pusantro karto didesnė nei vatos. Polistirolo nuo grindų iki lubų ir nuo kabinos iki durų. Neperdedu :) Visa laimė, kad jis yra žymiai lengvesnis nei vata, todėl jo iškrovimas vyko greitai. Tačiau, sunešiojus ~50 kubų į namą, net vienas lakštas kažkodėl pasidaro velniškai sunkus :)))

Iš pradžių stengiausi padėti vairuotojui iškrauti, bet labai greitai nebebuvo kur mesti šiltalo, todėl aš lėtai tampiau į namo vidų, kol vairuotojas ieškojo laisvos vietos kieme:

Po keliolikos minučių aš nebemačiau nei vairuotojo, nei iš kur atlekia polistirolo pakuotes :) Šitaip atrodė vaizdas kai mašina išvažiavo ir aš palikau vienas "mūšio lauke":

Neoporas užėmė šiek tiek daugiau tūrio, nors tikėjausi, kad pavyks viską kompaktiškai sudėti į vieną kambarį. Fotkinau jau naktį, todėl informatyvumas mažas:

( Atminimui, neoporas užpildė apie 5 metrus ant žemės ir apie 2,5 į aukštį (kiek pavyko sumėtyt). )

Sunkiausia dalis buvo sukrauti šitą polistirolą - rankos visiškai nebeklausė, o jis bjaurybė ėmė ir sunkus pasidarė :)

Dabar laukia pati įdomiausia ir prasmingiausia dalis: bandysiu pradėti šiltinti stogą ir kadangi vietos pasidarė labai mažai, teks polistirolą tampyti iš vienos vietos į kitą :)

Šiltinimo medžiagos stogui

2011-01-21T13:57:00.000+02:00

Su dideliu nekantrumu atveriu duris į III-ią namo statybų sezoną. Nors dar žiemiška skraistė nesitraukia iš Lietuvos, tenka medžiagų pirkimą nebeatidėlioti. Dabar tai bus pervežimas iš vieno sandelio į kitą :)

Trumpa priešistorė. Prieš šventes buvau susiskaičiavęs šiltinimo medžiagų poreikius, užklausimus išsiunčiau į 4 įmones. Iš jų tik 1 neatsiliepė. Šis mini konkursėlis praėjo sklandžiai ir greitai, įmonė pasiūliusi idealiausią variantą, varžovus paliko užnugary :)

Šiandien iš ryto sulaukiau stogo šiltinimo medžiagos - Paroc UNS 37. Atvažiavo dydelė mašina, šiltalas suspaustas po 4 pokus. Jei netyčia nešdamas praplėši plėvelė, vata išsipučia ir pokas beveik padvigubėja. Kažkur buvau skaitęs, bet neatkreipiau į tai dėmėsio kol to neišvydau pats.

Kad netrukdyt vairuotojo laiko, pasiūliau vatą išmesti kieme, kad aš pats ramiai galėčiau susitempti į namo vidų. Galvojau, tas kiekis nedidelis, oi kaip aš klydau :) Taip atrodė kiemas kai mašina išsikrovė visiškai:

Toliau buvo didžiųjų pokų ardymas ir nešiojimas. Gan monotoniškas darbas. Tikėjausi sukrauti į pusę kambario, bet šiek tiek patampius suvokiau, kad tiesiog nepajėgsiu fiziškai sukrauti tiek aukštai, tad teko išnaudoti grindų plotą:

Šiandien sulaukiau skambučio iš polistirolio gamintojų: kada atvažiuoti? Nupasakojau orų prognozes ir išgasdinau, kad kitą savaitę gali nutikti taip, kad iki manęs niekaip nepavyks privažiuoti. Iš pradžių buvo planuota atvežti kitą savaitę, bet po mano prognozių, sakė bandys pagaminti ir atvežti šiandien. Įdomu kas gausis...

Grindų "sumuštinis", versija #4

2011-01-07T10:53:00.000+02:00

Versiją Nr. 3 privalau atmesti, kadangi pamiršau mažytę smulkmeną - grindų danga negali nutolti nuo pamato viršaus daugiau nei 12 cm. Mano vitrininių langų durų apačia yra apie 13-14 cm nuo pamato viršaus. Paradinės ir katilinės durys varstosi į lauką, todėl jos problemų nekelia.

Taigi, sugalvojau versiją Nr. 4. Jos ypatumai:
* Kadangi dar blaškausi, "išmečiau" juodgrindžių idėją. Polistirolio gamintojai nieko nesako apie jų reikalingumą ir naudą, o jų pateikti brėžiniai neturi juodgrindžių... Blaškausi nes "visi taip daro" :)
* Tarp pamato ir juodžemio, atsižvelgdamas į patarimą, įdėjau žvyro sluoksnį. Tiesa, nėra drenuojančių vamzdelių - neturėsiu kur jų nuvesti...
* Grindų polistirolas, virš pamato iškilęs 3 cm. Čia nėra super gerai, bet aš to nenumačiau anksčiau. Taigi tenka suktis iš padeties. Nišą tarp sienos ir polistirolo (apie 5,5 cm) teks užpildyti kieta akmens vata (Paroc WAS/WAB). Vientiso polistirolo stengiuos nedėti, kadangi grindų sėdimas turėtų būti, o vata, mano galva, geriau su tuo susitvarkytų.
* Vis dar nežinau, kaip technologiškai išspręsti pasiūlytą idėją, panaikinti siūlę tarp pamato ir sienos šiltinimo
* Viduje yra smėlis, kurį "sutankino gamta". Jis ten išgulėjo 2 metus, todėl manau, kad ateityje sėdimas bus minimalus.

Būtų įdomu išgirsti konstruktyvius komentarus :)

Keliai, keleliai

2011-01-05T11:31:00.002+02:00

Na pripažinkit - šiais metais turim fantastiškai gražią žiemą :)

Deja, mano statybos dabar yra visiškai sustojusios. Niekaip nepavyksta "prisikasti" iki savo namo. Pirmajam sniegui iškritus, buvo taupoma ir nevalomi keliai. Kai situacija tapo kritiška, buvo susisgriebta valyti. Žinoma, tada technika vargo, lūžo ir kelias toli gražu neprimena civilizacijos variklio. Nepadeda ir kasdien iškrentantis sniego patalas - užkrenta ant suledijusių vėžių, taip dar labiau pablogindami situaciją. Kol yra nuvalomas "viršutinis" sluoksnis, tol su lengvąja mašina dar gali šiaip taip privažiuoti, deja, po dienos, dviejų, kelias sunkiai jau ir išbrendamas.

Puikiai suprantu, kad "mano kelias" yra ne prioritetinis sniego valymo eilėje, puikiai suprantu, kad situacija dabar velniškai sudėtinga, bet vistik esu įsitikinęs, kad jei nebūtų taupoma pirmąjam sniegui iškritus, situacija būtų kur kas mielesnė. O dabar viliuosi, kad aptirps sniegas, prioritetų eilė susitrauks ir kelias bus nuvalytas iki tiek, kad bus nebaugu ne tik lengvajai mašinai pravažiuoti, bet ir šiek tiek didesniam transportui.

Foto reportažas:

Jau sunku atskirti, kur kelias kur laukai. O namas rodos ranka pasiekiamas. Sniego storis siekia kelius.

Vairo laikyti čia jau nereikia, mašina "žino kelią". Žemesnė mašina, tokiu keliu pravažiuoti, neturi jokių šansų. Sniegas kietas nuo stovėjimo, nenuostabu, kad technika genda grandydama šią vietą. Už 20-40 metrų nuo čia yra asfaltuotas kelias, nors jis irgi seniai nematė valymo, bet jo kokybė beveik civilizuota...

Taip aš įsivaizduoju pravažiuojamą, civilizuotą kelią.

Labai dažnai pasvajoju apie belekokį pigų traktoriuką, kuris labai praverstų tokiose situacijose. Tuomet nereiktų laukti, kol kažkas išties tau ranką, kad galėtum nuvažiuoti nusipirkti duonos ir druskos... Esu piktas ir nusivylęs.

Grindų "sumuštinis"

2010-12-28T11:46:00.000+02:00

Esu susiplanavęs tokį grindų sumuštinį. Čia versija #3 :) Iš pradžių norėjau grindis šiltinti 15 cm polistiroliu, bet vėliau persigalvojau dėl ekonominių sumetimų. Išorinį pamatą, šiltinsiu 20 cm aukščio ir 10 cm pločio polistirolio juosta. Ar tai verta - neįsivaizduoju, bet mintyse tai atrodo geras reikalas :) Pasiskaičiau, kad perimetrinę juostą galima pakeisti 1-2 cm kietesne vata, tiesa, nežinau kiek tai pigiau/naudingiau gaunasi.

Priimu konstruktyvią kritiką.

Balta, balta kur dairais

2010-12-26T17:36:00.000+02:00

Nereali žiema! Seniai beturėjom tokią gražią žiemą :) Ypač įdomus reiškinys - lietus per Kalėdas. Tokio dalyko apskritai aš nepamenu. Žinoma, lietus gražiai "nutapė" medžius, vaizdas pasakiškas. Mano brangioji bandė įamžinti tą grožį iš važiuojančios mašinos, bet tai ne tas pats, ką regi akimis. Pasigrožėkite:

Beje, visus su praėjusiomis Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Metais!

Planuojami III-iojo sezono darbai

2010-12-22T19:39:00.001+02:00

Nuoširdžiai galvojau, kad atėjusi žiema atšaldys mano protą ir leis šiek tiek pailsėti nuo statybos rūpesčių. Pasirodo klydau. Kad ir kokie maži žingsneliai, bet palengva judu namo statybose. Vis planuoju, skaičiuoju, svajoju... :) Buvau ramus kelias savaites, nebeištvėriau.

Kitais metais laukia keli dideli etapai: kanalizacija, apšiltinimas, šioks toks aplinkos sutvarkymas, vidaus darbai.

Kanalizacija jau beveik buvau suradęs kas įrengs, kaip įrengs ir t.t., bet užklupo žiema ir šį etapą nukeliu į pavasarį/vasarą. Daugiau čia nenagrynėju, nes pavasaris bus kitas, turbūt keisis ir pasirinkimas.
Apšiltinimo klausimas man sudėtingiausias, kadangi surasti padorią informaciją yra ganėtinai sunku, rinka pilna legendų ir padavimų, nėra vieno recepto ar vienos tvirtos nuomonės. Šį etapą planuoju atlikti pats, jei pasiseks, prisidės draugai. Dabar vakarais aš skaičiuoju medžiagų poreikius, renku informaciją apie kainas, domiuosi darbų atlikimo technologijomis ir tvarka. Tai yra įdomu ir sudėtinga.
Aplinkos tvarkymas atrodo pats paprasčiausias, tačiau jį suplanuoti neturint fantazijos, be klaidų ar perdarymų bus praktiškai neįmanoma. Aplinkos tvarkymu vadinu mažyti etapą, kuriame pasikelsiu sklypą aplink namą, namas gausis tarsi ant kalvos. Panaudosiu savo lauko akmenis, tiesia linija atkirsiu namo ribą nuo kiemo ribos. Mintyse tai atrodo nerealiai, o praktiškai pamatysiu šį pavasarį.
Vidaus darbai dabar pavadinti kodiniu pavadinimu: "Etapas: Vidus" :). Daugiau nieko tuo klausimu nesvarsčiau ir nedrįsau svarstyti. Jį skaldysiu į sub-etapus dėl paprastumo ir lengvesnio buhalterinio valdymo.

Grįžtam prie temos pavadinimo. Šią akimirką, pagal mano turimas žinias, susikaičiavau namo šiltinimo sąmatą. Ji dar keisis laikui bėgant, įgyjant vis naujų žinių ar tiesiog jau atliekant pačius darbus. Iki šiol visus etapus sugebėjau suskaičiuoti su ~15% paklaida. Dabar vien dėl istorinio įdomumo rašau šį įrašą.

Mano namo išorinės sienos yra apie 125 kv. m., stogas yra apie 140 kv. m. Medžiagų poreikiai:
1. 10cm EPS100 - 3 kub. m - Pamato išorinis apšiltinimas
2. 5cm EPS80/100 - 12 kub. m - Grindų šiltinimas
3. 20cm EPS70N - 27 kub. m - Sienų šiltinimas
4. 10cm Paroc UNS 37 - 30 kub. m - Stogo šiltinimas
5. "Grybai" sienoms - 500 vnt.
6. Klijai polistirolui - 600 kg
7. Armavimo tinkas - 400 kg
8. Armavimo tinklelis - 150 kv. m
9. Armavimo kampuočiai - 30 vnt. po 2.5m - Šitas klausimas dar neišnagrynėtas

Pripažįstu, paprastas tekstas neatrodo taip informatyviai kaip skaičiuoklėje. Galutinės sąmatos dabar neminėsiu, vien dėl sportinio intereso :) Juolab, kad dabar esu paskelbęs konkursą kelioms įmonėms ir yra intensyviai skaičiuojama, deramasi. Didžiausia dilema išlieka polistirolio gamintojas: Lietuviškas, Latviškas ar Lenkiškas? Būti ar nebūti, štai kur klausimas :)

Pirkinys - kaminas "Tona"

2010-12-14T20:04:00.000+02:00

Pradėsiu nuo žiemiškų emocijų. Trumpam buvau išvykęs iš Lietuvos, todėl mano nuostaba, dėl žiemos malonumų, yra kiek pavėluota :)

Šiandien yra beveik termino pabaiga, kada turėjau pirkti kaminą. Truputį neįvertinau žiemiškos padeties ir sutariau būtent šiandien atlikti abipusius atsiskaitymus. Kaminas buvo pakrautas gan greitai ir laukė nurodymų kur vežti. Turėdamas patirties iš praeitų žiemų, paprašiau leisti, bent man pirmam išbandyti ar įmanoma iki namo privažiuoti. Iki namo yra 2 keliai, spėjau išbandyti tik vieną, užklimpau vidury laukų. Gal kelias ir buvo bandytas valyti, bet užpustytas taip, kad nesimato važiuoji keliais ar laukais. Kol lavinau savo įgudžius išbristi su mašina iš užpustyto kelio, kamino transportas laukė kitame kelyje. Perspėjau, kad esu užklimpęs ir nebandytų važiuoti, kol nepasirodžiau aš, nes jiems gali nutikti lygiai taip pat :)
Kitas kelias nors ir buvo bandytas (kažkada) valyti, bent nebuvo užpustytas. Žemai mašinai juo pravažiuoti - misija neįmanoma. Kamino transportas užklimpo tuoj pagilėjus vėžioms, o aš su Xantia šiaip ne taip nusikapanojau iki namo. Nuvažiavau vien pažiūrėti ar bus įmanoma atsivežti kaminą su "Planu B" (ir tam, kad apsisukčiau) :)

Dėl žiemos siurprizų, buvau patekęs į labai nemalonią padėtį: gaišau įmonės laiką, nes nesugalvojau, kaip man tą kaminą pasiimti. Galų gale, buvo nuspręsta viską daryti su mano transportu, kadangi aš vienintelis sugebėjau nusigauti iki namo. Taigi, 5 m, 18 diametro kaminas, telpa į 2 mašinas :) Nors jų transportas buvo užklimpęs ir jie turėjo laukti kol suvažynėsiu 2 reisus, vyrai buvo fantastiškai mandagūs. Nuoširdus pagiriamasis žodis ir padėka jiems - AČIŪ, susidurti su tokiu reiškiniu, ypač statybų sferoje, nerealu.

Kadangi emocijos mano virė, nesugebėjau kruopščiai apžiūrėti ir įvertinti pirkinio. Kamino dalis apžiūrėjau prabėgom, kol nešiojaus jas. Susidariau labai teigiamą pirmąjį įspūdį. Kitas ir lemiamas įspūdis bus aprašytas kai aš tą kaminą pats mūrysiu pavasarį. Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad drąsiai rekomenduoju kamino paieškas pradėti nuo ten, kur aš apsistojau :)

Patiko kaminų indėklai. Nors ir atrodo trapus daiktas, bet ištvėrė mano transportavimo "kalniukus".

Labai knietėjo išbandyti, kaip man seksis dėlioti kamino komponentus. Tai kaip žaidimas lego, blokeliai lengvi ir be skiedinio dėliojosi ganėtinai lengvai ir tiksliai. Aišku, galutinis variantas bus atliktas kruopščiau ir su skiediniu ir gulsčiuku :)

Likusios kamino dalys iš visų pusių:

Pirkiniu esu tikrai patenkintas. Dabar tereikia sulaukti pavasario, kad patenkintas būčiau visą jo tarnavimo laiką :)

Dėl kelio nevalymo paskambinau seniūnui. Buvau nusiteikęs griežtam pokalbiui, bet labai greit nusiraminau, kai buvo pažadėta kelią nuvalyti rytoj. Esu patenkintas taktišku ir logišku seniūno pokalbiu, tikiuosi, kad kai pradėsiu gyventi savo "laukuose", man reikės rečiau prašyti, kad nuvalytų kelią bent iki tiek, kad galėčiau grįžti namo.